Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Ar Rusija išspręs vidines Gruzijos politikos problemas? (28)

Inga Popovaitė, politikos apžvalgininkė
2014 10 27

Jau beveik metus Gruzijos prezidento poste esantis Giorgijus Margvelašvilis vis labiau tolsta nuo savo protežė, milijardieriaus Bidzinos Ivanišvilio, įtakos. O tai kelia įtampą ne tik šalies politikos užkulisiuose, bet ir pagrindinėje scenoje tarp prezidento ir premjero, artimo B. Ivanišvilio patikėtinio Iraklijaus Garibašvilio. Bet tikėtina, kad naujoji Rusijos politika Abchazijos atžvilgiu suvienys šiuos politinius varžovus.

Prieš metus, Gruzijai dar neišsirinkus naujojo lyderio, tuometinis premjeras B. Ivanišvilis negailėjo pagyrų politikos naujokui, „filosofui” (taip iki šiol gruzinai vadina dabartinį prezidentą) ir, pasak paties Ivanišvilio, artimam savo draugui. Bet po rinkimų padėtis pasikeitė.

Vos G. Margvelašvilis tapo naujuoju prezidentu, B. Ivanišvilis premjero postą užleido I. Garibašviliui, kuris, prieš ateidamas į politiką, ilgą laiką sukosi B. Ivanišvilio verslo imperijoje. Bet išeidamas milijardierius durų neužtrenkė – neslėpdamas pranešė, kad ir toliau darys įtaką Gruzijos politikai, nes tai yra kiekvieno jos piliečio pareiga.

Jau šių metų kovo mėnesį B. Ivanišvilis ėmė neslėpti nepasitenkinimo prezidento veikla. G. Margvelašvilis esą nenorėjo klausyti B. Ivanišvilio patarimų politikos klausimais, o ir vienu savo patarėjų paskyrė Vano Mačvarianį, kurio brolis yra vienas iš M. Saakašvilio Jungtinio nacionalinio judėjimo parlamentarų Gruzijos įstatymų leidybos institucijoje. O premjero veikla, priešingai, B. Ivanišvilis buvo ir yra patenkintas – netgi yra pareiškęs, kad I. Garibašvilis ministro pirmininko pareigas eina geriau nei jis pats.

Šioje vietoje reikėtų priminti, kad G. Margvelašviliui tapus Gruzijos prezidentu kartu įsigaliojo dar M. Saakašvilio vadovaujamos vyriausybės priimti Konstitucijos pakeitimai, pagrindinę valdžią valstybėje perleidžiantys premjerui, o prezidentui paliekantys tik formalią (daugiausia atstovaujamąją) valstybės galvos poziciją.

M. Saakašvilio laikotarpiu niekam nekildavo klausimo, kas turėtų būti Gruzijos atstovas tarptautiniuose susitikimuose, o „Gruzijos svajonės“ premjeras nuolat konkuruoja su prezidentu dėl rampų šviesos tarptautiniuose renginiuose ar pasirašant valstybinės svarbos sutartis.

ES asociacijos sutartį su Gruziją pasirašė ne prezidentas G. Margvelašvilis, o premjeras I. Garibašvilis. Jo vadovaujama Gruzijos vyriausybė iš prezidento gavo vienkartinį įgaliojimą pasirašyti Asociacijos sutartį Gruzijos vardu, motyvuodama tuo, kad prezidento pasirašytas tarptautines sutartis pagal Konstituciją vis vien turi patvirtinti premjero vadovaujama vyriausybė, todėl taip bus išvengta papildomos biurokratijos.

Bet tai ne vienintelis sykis, kai G. Margvelašviliui teko nusileisti I. Garibašviliui. Paskutinį kartą šie valstybės vadovai kardus sukryžiavo besiruošdami į JT Generalinės Asamblėjos sesiją Niujorke. Pasirodo, abu planavo pasisakyti JT vadovų susitikime, skirtame klimato kaitos klausimams, ir pasitraukti vėl teko prezidentui. Bet šįkart jis neslėpė pagiežos ir per spaudos konferenciją pareiškė, kad Gruzijos vyriausybė sąmoningai sutrukdė jam atstovauti Gruzijai JT Generalinėje Asamblėjoje ir apskritai siekia apriboti jo tarptautines keliones.

Po šių žodžių B. Ivanišvilis apkaltino prezidentą dėl didėjančios prarajos tarp ministro pirmininko ir prezidentūros – esą G. Margvelašvilis nuolat siekia varžytis su vyriausybe ir taip trukdo normaliam jos darbui.

Tokie B. Ivanišvilio pareiškimai kelia nerimą Gruzijos nevyriausybinėms organizacijoms. Antai „Transparency International“ atstovybė Gruzijoje išplatino viešą laišką, kuriame teigiama, kad nepagarba prezidentui, rodoma iš vyriausybės pusės, silpnina demokratines valdžios institucijas. Laiške pabrėžiamas konstitucinis valdžios padalijimo principas, kuris reguliuoja visų valstybės institucijų atsakomybes bei galias ir neleidžia visos valdžios sutelkti vienos grupuotės rankose. „Transparency International“ teigimu, nuolatinę kritiką, nukreiptą prieš prezidentą, galima suvokti kaip valdančiosios koalicijos ir jos suformuotos vyriausybės pastangas visą valdžią praktiškai sutelkti vienos partijos rankose.

Kol Gruzijos institucijos bando viena kitos kantrybę, Kremlius nesnaudžia ir bando dar labiau sustiprinti savo įtaką Abchazijoje. Rengiama „Sutartis tarp Rusijos Federacijos ir Abchazijos Respublikos dėl bendradarbiavimo ir integracijos“ numato bendrą rusų ir abchazų gynybos bei teisėtvarkos pajėgų sukūrimą. Vienas iš svarbesnių sutarties punktų yra tai, kad Rusija ir Abchazija įsipareigoja ateiti viena kitai į pagalbą karinės agresijos atveju, todėl nenuostabu, kad Gruzijos prezidentas pasmerkė šią Kremliaus iniciatyvą – esą tai yra „šiurkštus žingsnis, nukreiptas prieš Gruzijos nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą“. Pasak jo, tokie susitarimai labai kenkia saugumo situacijai Juodosios jūros regione bei Kaukaze ir prieštarauja tarptautinių Ženevos taikos derybų sąlygoms.

O I. Garibašvilis, savo ruožtu, pabrėžė šios sutarties grėsmę ne Gruzijai, o abchazų tautai. „Šis susitarimas mums yra labai svarbus, nes man labai rūpi mūsų brolių abchazų ateitis ir likimas. Šio dokumento pasirašymas visų pirma grasina abchazų tapatybei“, – taip žurnalistams būsimą Abchazijos ir Rusijos sutartį komentavo Gruzijos premjeras.

Abchazija tikisi šią sutartį su Rusija pasirašyti iki šių metų pabaigos. Tai – neabejotinas spaudimas Tbilisiui, nes sustiprėjusi Rusijos įtaka ir pasižadėjimas ginti Abchaziją agresijos atveju Gruzijos šansus susigrąžinti Abchaziją į savo glėbį sumažina beveik iki nulio. Bet, kita vertus, tokie didžiosios kaimynės veiksmai turėtų suvienyti I. Garibašvilį ir G. Margvelašvilį ir jų abiejų dėmesį sutelkti į kompromisų, galinčių išplėšti Abchaziją iš Rusijos įtakos zonos, paiešką. O toks bendradarbiavimas, net jei ir nevirs stipria draugyste, neabejotinai turėtų sumažinti tarpusavio apsižodžiavimų.

Parengta pagal civil.ge, agenda.ge, dfwatch.net informaciją.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 28)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras