Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Europos žiniasklaida: rusai suskubo rengti karines pratybas ir išbandė trijų tipų raketas, galinčias gabenti branduolinius užtaisus

2014 11 07

Per 72 valandas Rusijos Federacijos (RF) karinės pajėgos patikrino visų trijų branduolinių ginklų nešėjų tipų pavyzdžius. Apie tai pranešė portalas Censor.NET, remdamasis BarentsObserver.com, kuris daugiausia nagrinėja Rusijos ir Norvegijos santykius.

Pratybose dalyvavo Kosminės pajėgos (atsakingos už balistinių raketų, galinčių gabenti branduolinius užtaisus, paleidimus), Karinių oro pajėgų strateginiai orlaiviai bombonešiai, taip pat branduoliniais ginklais aprūpinti povandeniniai laivai.

Kaip pranešė žiniasklaida, pratybų epicentras buvo Barenco jūros regionas. Jos vyko didžiulės šalies pakraščiuose, nuo Atlanto vandenyno iki Kamčiatkos pusiasalio.

Plesecko kosmodrome, esančiame Rusijos šiaurės vakaruose, paleista šachtinė raketa „Topol-M“, pritaikyta termobranduoliniam užtaisui. RF gynybos ministerija pripažino sėkmingą paleidimą ir tai, kad vos per kelias minutes „raketos kovinė galvutė kliudė taikinį Kamčiatkos pusiasalyje esančiame mokomajame poligone“. Pabrėžė „itin tikslų raketos taikymą“. Nuotolis nuo Plesecko kosmodromo iki Kamčiatkos Petropavlovsko yra daugiau nei 6 000 kilometrų (iki Niujorko net tūkstančiu mažiau).

Rusijos strateginiai orlaiviai Tu-95, pritaikyti gabenti branduolinius užtaisus, ne vieną  kartą pažeidė Atlanto vandenyno pakrantės valstybių (Norvegijos, Didžiosios Britanijos, Portugalijos) oro erdvę, pranešė leidinys „Jevropeiskaja pravda“ (eurointegration.com). Kadangi Rusijos koviniai orlaiviai radijo eteryje nereagavo į pateiktus iš žemės klausimus, NATO valstybėms teko į orą kelti naikintuvus.

Trečiojo branduolinių ginklų nešėjų tipo patikrinimas buvo raketos „Bulava“ paleidimas iš Jurijaus Dolgorukio (Jury Dolgoruky) povandeninio laivo. Jį taip pat pripažino RF gynybos ministerija.

Spalį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patarė Vakarams nespausti Rusijos ir priminė, kad ji turi branduolinių ginklų. Kaip pranešė Censor.NET, Rusija ketina branduolinius ginklus dislokuoti Kryme.

Pagal 2013 m. lapkričio 2 d. „Censor.NET“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras. 


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras