Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Minskas vis labiau verčiamas plaukti Kremliaus politikos farvateriu (6)

Georgij Gromov, „Беларуская праўда“
2014 11 07

„Sąjunginės valstybės“ Ministrų tarybos posėdyje, vykusiame spalio 21 d. Minske, Baltarusijos valdžiai buvo priminta apie neįvykdytus privatizacijos įsipareigojimus. Ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas skubėjo priminti Minskui senas skolas. Maža to, Medvedevas paskelbė ultimatumą: arba iki metų pabaigos sukuriamos bendros įmonės, apie kurias visi kalba, arba Kremlius peržiūrės „bendradarbiavimo perspektyvas“.

Atkreiptinas dėmesys ir į telefoninį Putino pokalbį su Lukašenka, vykusį prieš „Sąjunginio kabineto“ posėdį. Atrodo, Kremlius laikė būtina priminti Minskui senas skolas.

„Sąjunginio kabineto“ pasitarimo rezultatus laikraščiui „Беларуская праўда“ („Baltarusijos tiesa“) pakomentavo politikos apžvalgininkas Romanas Jakovlevskij

Spalio 21 d. įvyko telefoninis Vladimiro Putino pokalbis su Aleksandru Lukašenka, per kurį buvo aptarti kai kurie aktualūs prekybinio-ekonominio Muitų sąjungos bendradarbiavimo klausimai. Kokie aktualūs klausimai galėjo kilti po spalio 10 d., po paskutinio Putino ir Lukašenkos susitikimo? Galbūt Kremlius tiesiog yra susirūpinęs dėl pareiškimų, kuriuos Lukašenka padarė Rusijos žurnalistams skirtoje spaudos konferencijoje?

Prezidentų bendravimo telefonu praktika taikoma ne tik Muitų sąjungoje, bet ir visame pasaulyje. Nepaisydamas įtempto darbo grafiko ir daugybės kelionių po šalį bei pasaulį, taip pat telefoninių pokalbių su Vakarų kolegomis, Putinas surado laiko pokalbiui su Lukašenka. Ne paslaptis, kad jie aptarinėja ne tik aktualius klausimus, bet ir problemas. Tačiau aš nesiimčiau tvirtinti, kad po paskutinio susitikimo Kremliui kilo koks nors susirūpinimas dėl minėtų Lukašenkos pareiškimų ir atviravimų.

Apskritai pastaruoju metu už Kremliaus sienų viešpatauja pergalinga „rusų pasaulio“ dvasia, pasireiškianti ir atlaidžiu požiūriu į savo satelitus. Tačiau kartais atsitinka, kad jie užsimiršta ir vienais ar kitais klausimais nerodo „solidarios pozicijos“. Kad tai daryti būtina, Putinas neseniai užsiminė NVS šalių aukščiausio lygio susitikime Minske. Manau, kad Putinas nusprendė dar kartą apie tai priminti ir per pastarąjį telefoninį pokalbį su Lukašenka. Kai kurie apžvalgininkai jau pradėjo prognozuoti lėtą santykių atšalimą tarp Kijevo ir Minsko, kurį vis labiau verčia plaukti Kremliaus politikos farvateriu ir neskelbti jokių Kremliui nereikalingų viešųjų improvizacijų ar deklaracijų Ukrainos tema.

Ar minėtas pokalbis nėra susijęs su Rusijai taikomomis tarptautinėmis sankcijomis, kurios, kaip teigė „Sąjunginės valstybės“ valstybės sekretorius Grigorijus Rapota, „įneša nesusipratimų į Sąjunginės valstybės prekybinius-ekonominius santykius“? Tai patvirtino ir Dmitrijus Medvedevas, kuris pareiškė: „Šiandien mūsų uždavinys, mano manymu, yra vis dėlto didinti prekybinį bendradarbiavimą, nes dėl krizių, visokių apribojimų, dėl kitų sunkumų truputį sumažėjo mūsų prekybinė apyvarta.“ Ar Maskva nesirengia perkelti ant Minsko pečių dalį tarptautinių sankcijų naštos?

Vienos – baltarusiškosios „Sąjunginės valstybės“ – pusės ekonomika yra glaudžiai susijusi su kitos – rusiškosios – pusės ekonomika. Ir nuosekliai pasireiškianti negatyvi sankcijų įtaka Rusijos ekonomikai, turinti, kaip pranašauja daugelis ekspertų, dar labiau sustiprėti ateinančiais metais, neišvengiamai turės įtakos ir Baltarusijos ekonomikai, ir jos vartotojams. Ir tai, ką Medvedevas pavadino prekybiniu bendradarbiavimu, gali virsti tokia abipusio perėjimo į krizę situacija, kad jokie Vakarų kreditai Baltarusijos ekonomikos nebeišgelbės. Taigi Medvedevo, Rapotos ir kitų panašių veikėjų pareiškimai lieka tik ketinimų deklaracijomis. Ir „kai kurie nesusipratimai Sąjunginėje valstybėje“, apie kuriuos jie kalba, visiškai nėra įrodymas, kad tokia valstybė iš viso egzistuoja. Kremliui egzistuoja tik sąvoka „Didžioji Rusija“.

Putino skambutis „sutapo“ su „Sąjunginės valstybės“, kurią Lukašenka pavadino orientyru Eurazijos ekonominei sąjungai, Ministrų tarybos posėdžiu. Kam Minskui iš viso reikalinga „Sąjunginė valstybė“, jeigu pasirinktas kursas į EAES?

O dėl „Sąjunginės valstybės“, tai nepakeičiamu jos Aukščiausiosios tarybos pirmininku lieka Lukašenka. T. y. formaliai jis lieka viršininku, su kuriuo Putinas privalo derinti vienus ar kitus veiksmus, nurodytus šios struktūros baziniuose dokumentuose. Asmeniniam pasitenkinimui tai yra svarbu, tačiau iš tikrųjų ši „sąjunginė“ hierarchija nieko nereiškia. Šiandien Putinas mato save virš visų pasaulyje. Taip pat ir jo kuriamoje EAES, kuriai jau skamba varpai, o ne telefonas.

„Mes žengiame į ateinančius metus tikriausiai kaip niekada be ypatingų problemų Baltarusijos ir Rusijos santykiuose“, – pareiškė Lukašenka. Kiek nuoširdus šis jo prisipažinimas, ar tikrai „Sąjunginės valstybės“ horizonte dangus toks giedras?

Lukašenka nuolat spinduliuoja istorinį optimizmą, kuriam toli gražu ne visada pritaria įvairių integracinių jo projektų partneriai. Greičiausiai vėl, po dar vieno jo nuoširdaus prisipažinimo, kai kurie politikai ims svarstyti apie jo žodžių prasmę. Žinoma, jei šią prasmę pavyks rasti. Juk šiandien visas pasaulis susirūpinęs ne dėl „sąjunginės“, o dėl „Islamo valstybės“, kuri ateinančiais metais pateiks problemų visiems.

 

 

 

 

 

 

 

 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 6)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (86)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras