Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Vidurio ir Rytų Europos kelias

2014 11 12

25-eri metai gali atnešti didžiulių pokyčių. 1989-aisiais Vidurio ir Rytų Europa pradėjo istorinę transformaciją, perėjimą nuo autoritarinio komunizmo prie demokratinio kapitalizmo. Prisiminimai apie senąją sistemą blėsta. Daugiau kalbama apie regiono pasiekimus, išmoktas pamokas ir būsimus iššūkius.

Transformacijos procesas nebuvo paprastas. Regiono šalis ilgą laiką veikė Šaltasis karas, o jų ekonomika buvo paremta valstybės nuosavybe, vargino nemažos skolos bei auganti infliacija. Tai, ką nuveikė Vidurio ir Rytų Europos šalys, daugelis ekspertų laikė neįmanoma užduotimi. Vis dėlto drąsūs politikai ėmėsi itin reikalingų reformų, nes suprato, kad tai svarbu susidariusios situacijos kontekste. Teko stabilizuoti finansus, kovoti su infliacija, plėtoti privatizaciją. Taip buvo judama progreso link, stengiantis mokytis iš klaidų ir neišsigąsti sunkumų.

Be to, vėl norėta priartėti prie Europos, o Europos Sąjunga (ES) įsipareigojo toliau plėstis. Tikslas įsilieti į Bendriją reiškė tolesnį sudėtingų reformų įgyvendinimą. Jos sukėlė ir nepasitenkinimo apraiškų. Reikėjo įveikti finansinį nestabilumą, nepamiršti struktūrinių pokyčių. Vidurio ir Rytų Europos valstybėms padėjo Tarptautinis valiutos fondas (TVF), Pasaulio bankas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas. Dėl visų šių priežasčių pažanga spartėjo. Pagerėjo gyvenimo standartai regione, nors nuo Vakarų Europos dar buvo gerokai atsiliekama.

Tiesa, ne visur paveikslas toks pozityvus. Balkanuose ir Nepriklausomų valstybių sandraugoje (NVS) viltis dažnai pakeisdavo nauja krizė. Daugelį Vidurio ir Rytų Europos šalių sudrebino 2008 metais prasidėjusi visuotinė finansų krizė, kuri pakenkė ekonomikos augimui. Ėmė lėtėti reformų tempas, o Ukrainos konfliktas padidino įtampą. Dabar visa Europa siekia makroekonominio ir finansinio stabilumo. Bandoma gerinti investicinį klimatą, kurti palankias sąlygas verslui, nepamiršti darbo rinkos problemų. Tai – kelias į tvarų ekonomikos atsigavimą.

Pagal 2014 m. lapkričio 7 d. portalo http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras