Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  „Jūs pateikite savo duomenis, galvijai“ (33)

Matas Jakaitis
2014 11 17

Taip į socialinių tinklų tinklalapių savininkus kreipėsi Rusijos televizijos Pirmojo kanalo laidos „Odnako“ vedėjas žurnalistas Michailas Leontjevas, pasipiktinęs, kad tų tinklalapių savininkai (toliau trumpumo dėlei juos vadinsiu jau tapusiu populiariu žodžiu „blogeriai“) suabejojo jo laidoje parodytos nuotraukos tikrumu. Bet apie viską nuo pradžių.

Lapkričio 14-sios (penktadienio) pavakarę M. Leontjevas savo laidoje parodė nuotrauką, kurioje tariamai pavaizduotos paskutinės Malaizijos keleivinio lėktuvo Boeing 777, liepos 17 d. skridusio virš Rytų Ukrainos teritorijos, užimtos separatistų karinių pajėgų, skrydžio sekundės.

Nuotraukoje matomas skrendantis didelis keleivinis lėktuvas, o padidintame jos fragmente galima aiškiai įžiūrėti, kaip karinis lėktuvas paleidžia raketą. Anot M. Leontjevo, tai – Malaizijos avialinijų reiso MH17 lėktuvo Boeing 777 nuotrauka, padaryta prieš pat jį sunaikinant iš karinio lėktuvo paleistu raketos šūviu.

Nors laidos metu nebuvo pasakyta, kurios šalies karinėms pajėgoms priklauso minėtas karinis lėktuvas, tačiau buvo aiškiai galima suprasti, kad tai – Ukrainos lėktuvas, tuo labiau kad laidos vedėjas paminėjo jo tipą  - rusų gamybos naikintuvas MiG-29. Šis naikintuvas, atseit, pirma apšaudė Boeing 777 iš aviacinės patrankos, po to paleido „oras-oras“ tipo raketą, kurios sprogimas atskyrė keleivinio lėktuvo kabiną nuo fiuzeliažo ir tai tapo Boeingo sunaikinimo priežastimi.

Leontjevas nurodo, kad nuotrauką laidos redakcija gavo „atsitiktinai“, ją atsiuntė Masačiūsetso technologijos instituto (JAV) absolventas Džordžas Biltas. Nuotrauka, atseit, padaryta iš amerikiečių ar anglų žvalgybinio palydovo, o dėl jos autentiškumo nereikėtų abejoti, nes jį patvirtino Rusijos inžinierių sąjungos viceprezidentas I. Andrijevskis, nurodęs, kad „detali šios nuotraukos analizė neišryškino jokių jos sufalsifikavimo požymių“.

Toliau M. Leontjevas dėsto, kad ši nuotrauka paneigia plačiai skleidžiamą versiją, jog Malaizijos lėktuvas buvo numuštas „žemė-oras“ tipo raketa, paleista iš Ukrainos separatistų užimtoje teritorijoje buvusio raketinio komplekso „Buk“, o tie, kas raketos šūviu iš naikintuvo sąmoningai sunaikino keleivinį lėktuvą, turi būti teisiami tarptautinio teismo.

Laidos „Odnako“ metu parodyta nuotrauka sudomino daugelį žiūrovų, įskaitant ir mane, tačiau kirbėjo abejonė dėl tos nuotraukos autentiškumo (kažkaip nesutapo joje pateikto Boeing ir objektų ant žemės masteliai, jeigu nuotrauka tikrai buvo padaryta iš palydovo). Šia nuotrauka susidomėjo ir rusų blogeriai, ėmę atidžiau nagrinėti jos kompiuterinį įrašą. Ir nustatė, kad tai – falsifikatas, arba, blogerių žargonu – „feikas“. Ir tas feikas „sukurtas“ naudojantis kompiuterinės paieškos sistemos Google Earth žemėlapiais.

Pirmiausia apie abejones nuotraukos autentiškumu dar tą pačią lapkričio 14-ją pranešė rusų portalas newsru.com. Vėliau apie galimą minėtos nuotraukos sumontavimą pranešė tas pats newsru.com ir turbūt akivaizdžiausius (su daugeliu fotografijų) falsifikavimo įrodymus pateikė laikraščio „Novaja gazeta“ portalas novayagazeta.ru straipsnyje „Interneto vartotojai Pirmojo kanalo siužete apie numuštą „Boeing“ aptiko daugelį „feikų“.

Anot minėtuose portaluose cituojamų blogerių, M. Leontjevo laidos siužete – daug neatitikimų, o pati nuotrauka yra sumontuota naudojantis programine fotografijų redagavimo įranga. Bene pats akivaizdžiausias falsifikato įrodymas – debesų dangos sutapimas Google Earth fotografijoje, darytoje 2012 m. vasaros pabaigoje, su „Leontjevo nuotraukos“ debesų danga. Be to, neatitinka nuotraukoje nurodytas pasaulinis įvykio laikas - 1:19:47 UTC, nes pagal jį tuo metu Ukrainoje turėjo būti naktis, tačiau  „Leontjevo nuotraukoje“, ypač jos išdidintame fragmente, aiškiai matomi dirbamos žemės plotai, įžiūrimi Donecko pastatai, gatvės. Taip pat „raketos šūvio“, užfiksuoto nuotraukoje, vieta maždaug 40 kilometrų nesutampa su tikrąja Boeing katastrofos vieta. 

Mano nurodytuose straipsniuose pateikiama ir daugiau nuotraukos falsifikavimo įrodymų, todėl patarčiau juos, o ypač novayagazeta.ru straipsnį su daugeliu fotografijų, perskaityti ir įsitikinti patiems.

Kaip teigia portalas newsru.com, blogeriui Iljai Varlamovui pavyko internetu susisiekti su tariamuoju Džordžu Biltu (jeigu toks žmogus iš tikrųjų egzistuoja ir jei tai, tarkime, ne Rusijos FSB ar SVO internetinė „kreatūra“). Anot Varlamovo, Biltas nesitikėjo, kad „jo elektroninis laiškas (turima omenyje Inžinierių sąjungos viceprezidentui nusiųstas laiškas su minėta nuotrauka – M.J.) ir fotografija netikėtai atsidurs viešojoje erdvėje“ ir dėl to jis „atsiprašo visų žmonių, kuriuos galėjo netiesiogiai ir netyčia suklaidinti“. Tarp kitko, blogeriai išsiaiškino, kad joks Džordžas Biltas nėra baigęs Masačiūsetso technologijos instituto arba jame studijavęs.

Dabar dėl pavadinime minėtų „galvijų“. Pradėjus sklisti įtarimams dėl „Leontjevo nuotraukoje“ užfiksuotų neatitikimų, radijo ir televizijos kompanijos „Echo Moskvy“ žurnalistė Natalija Selivanova lapkričio 15 d., šeštadienį, paskambino M. Leontjevui ir paprašė pakomentuoti šiuos įtarimus. M. Leontjevas atsakinėjo labai grubiai, blogerius išvadino „galvijais“ ir „degeneratais“, o pačiai žurnalistei patarė „nesišiukšlinti“ („хватит нести мусор“). M. Leontjevo atsakymo garso įrašą galima rasti čia.

Ir dar viena mano, grynai inžineriška, pastaba. Savo laidoje M. Leontjevas teigė, kad po raketos šūvio atitrūkusi Boeing kabina nulėkė toli į priekį, nes buvo lengvesnė už fiuzeliažą. Tačiau iš mokyklinio fizikos kurso žinome, kad kuo kūnas sunkesnis, tuo didesnė jo masė ir atitinkamai inercija, tad, jei Leontjevo teiginiai atitiktų tiesą, artimoje beorei (10 km aukštyje) erdvėje atsiskyrusi lengvesnė kabina neturėjo nuskristi toliau už sunkesnį fiuzeliažą. Reiškia, kažkas buvo kitaip. Belieka tik klausimas – ar Rusijos televizijos Pirmojo kanalo vadovybė tikrai nežinojo, kad ta nuotrauka – klastotė, o jeigu žinojo – ko visu tuo buvo siekiama?

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 33)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (191)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (47)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (145)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (5)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (12)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras