Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Iššūkiai Vokietijos politikai ir ekonomikai

2014 11 26

Vokietijos požiūris į Europą ir ją alinančias ekonomikos problemas vertinamas prieštaringai, nes šalis nuo jų tarsi atsitraukia. Žodis „krizė“ niekur nedingo iš Bendrijos lyderių žodyno. Vis daugiau kalbama apie investicijų reikalingumą bei paskatas euro zonos ekonomikos plėtrai. Vokietija kritikuojama dėl to, kad jai labiau rūpi vidaus politika, o ne Europos Sąjungos (ES) sunkumai. Tiesa, ir Vokietijos ekonominė situacija nėra lengva, šalis per plauką išvengė recesijos. Nepaisant Europos centrinio banko (ECB) veiksmų, visam blokui gresia defliacija.

Sudėtingoje situacijoje atsidūrusios ir Prancūzija bei Italija. Tai ypač pasakytina apie viešųjų finansų padėtį. Nesutariama dėl ambicingų struktūrinių reformų, laužomos ES biudžeto deficito taisyklės. Vokietija siekia skatinti konkurencingumą ir ekonomikos augimą, bet jos pačios patirtis rodo, kad tam reikia laiko. Deja, laikas yra prabanga, kurios Europa neturi. ES ekonomika kenčia dėl sąstingio ir baiminasi defliacijos. Apkarpomos daugelio šalių ūkio plėtros prognozės. Vokietijos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas nedžiugina, daugelyje sektorių pastebimas lėtėjimas. Didesnio dėmesio reikalauja šalies infrastruktūra, kuriai labai svarbios investicijos.

ECB siekia pagyvinti euro zonos ekonomiką ir tam naudojamos visos įmanomos priemonės. Investuotojai ir finansų rinkos jas stebi ir laukia būsimų rezultatų. Atidžiai sekami ir svarbiausių euro zonos ekonomikų ūkio plėtros rodikliai. Šalių ekonomikai itin svarbus kainų stabilumas, tačiau jį pasiekti nėra lengva ir paprasta, ypač žemos infliacijos ir aukšto nedarbo lygio kontekste. Prancūzija ir Italija jau pavargo taupyti, šių valstybių mokesčių mokėtojus užgriuvo didžiulė našta, būta nepasitenkinimo kupinų protestų ir streikų. Taigi Europai reikalingos konstruktyvios derybos dėl svarbiausių prioritetų. Tokiais būdais galima pasiekti ekonominį ir politinį stabilumą tiek Vokietijoje, tiek visoje euro zonoje. Ekspertai mano, kad Vokietijos lyderiams turi rūpėti Europa, antraip Bendrijai gresia tolesni sunkumai.

Pagal 2014 m. lapkričio 21 d. portalo http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras