Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  „ExxonMobil“ Venesueloje ir pasaulyje (1)

Komentarai:

VIDMANTAS MAROZAS UK WISBECH, 2014 11 28 23:37
1,6 milijardo JAV dolerių
vietoj prašytų
14,7 milijardo:

šitiek
Pasaulio banko
Tarptautinis investicinių ginčų
sprendimų centras
paskyrė
Venesuelos vyriausybei
išmokėti naftos milžinei
„ExxonMobil“
šių metų spalį.

Kas gi įžiebė šį teismo ieškinį
prieš Venesuelą?

Įdomu apžvelgti ne tik patį
teismo atvejį,
bet ir kaip jis siejasi
su platesniais debatais
apie „ExxonMobil“
bei kitų naftos korporacijų veiklą
įvairiose šalyse,
ją supančiais nusikaltimais
ir politinės atskaitomybės
stoka.

1KAI ZINAI GEOPOLITIKA VISA TAI ATRODO GAN LOGISKAI IR SPRESKYTE PATYS

GERIAUSIAIS METAIS IS NAFTOS PARDAVYMO NAFTOS DOLERIO APYVARTA PER METUS BUVO
500 MLRD DOLERIU

2012 METAIS
BUVO-248 MLRD DOLERIU I METUS
SUMAZEJO DAUGIAU KAIP DU KARTUS

2013 METAIS
BUVO-60 MLRD DOLERIU I METUS

2014 METAIS
7,6 MLRD DOLERIU GALIMA SAKYTI I METUS NES 2014
JAU BAIGESI

TAI RODO NAFTOS DOLERIO KRACHA IR KAD NAFTOS DOLERIO RINKOJE TRUKSTA PINIGU TAI JUOS BANDOMA ISMUSINETI IS SKOLININKU KONKRETUS VENESUELOS ATVEJIS

SKOLU ISMUSINEJIMAS BUS KAIP ZMONIU DEGINIMAS ODESOJE NIEKAS NEZIURES I MORALE IR METODUS

ZMOGUS ZIURI MORALES IR KITO,ZVERIS NE CIA GALIOJA DZIUNGLIU ISTATYMAS KAS KA

4.KA SIAME KONTEKSTE TURI RUSIJA=EVRAZIJA
SI SAVO BIUDZETA 2015 METAMS PLANAVO,KAD NAFTOS KAINA UZ BARELI BUS 80 DOLERIU
IR SAMONINGAS RUSIJOS EKONOMIKOS SMUGDYMAS 2015 METAIS BUS 0,6% REISKIA RUSIJOS=EVRAZIJOS EKONOMIKA SULETES 0,6%
DAUG TAI AR MAZAI TAI JAU KITOS DISKUSIJOS TEMA

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (196)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (47)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (145)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (5)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (12)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras