Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Politinis „Pietų srauto“ detektyvas (55)

Viktoras Denisenko
2014 12 17

„Pietų srauto“ projekto nutraukimo istoriją sunku būtų pavaizduoti kaip detektyvinę, nors ji ir buvo gana netikėta. Atrodytų, viskas čia yra aišku – Rusijai nusibodo kovoti su Europos Sąjungos taisyklėmis, kurios trukdė realizuoti dujotiekio projektą taip, kaip norėjo Maskva, ir ji nusprendė jo atsisakyti. Tačiau toks žingsnis sukėlė nemažai klausimų, nes iš tikrųjų sunku aiškiai ir nedvejojant pasakyti, kas (kokios aplinkybės) „nužudė“ „Pietų srautą“ ir ar iš tikrųjų „nužudė“.

Šio dujotiekio projektas buvo vadinamas pačiu ambicingiausiu ir, kas be ko, brangiausiu valstybinės Rusijos korporacijos „Gazprom“ pastarojo dešimtmečio projektu. Jis turėjo ne tik ekonominę, bet ir politinę reikšmę.

„Pietų srautas“ buvo suplanuotas kaip naujas rusiškų dujų tranzito kelias į Pietų Europą, eliminuojantis iš tranzitinių valstybių sąrašo Ukrainą. Rusija jau seniai norėjo taip nubausti Kijevą. Dirvą tam parengė ankstesni vadinamieji „dujų karai“, kaltinimai Ukrainai, kad ji „vagia iš vamzdžio dujas“ ir pan. Na, o dabartinėje geopolitinėje situacijoje Maskvai būtų natūralu ypač aršiai siekti nubausti Ukrainą už nepaklusnumą.

Projektuojant dujotiekį planuota, kad Juodosios jūros dugnu jis bus nutiestas per Rusijos, Turkijos ir Bulgarijos ekonomines zonas (iš viso 930 kilometrų). Toliau dujotiekis turėjo eiti per Bulgarijos, Serbijos, Vengrijos ir Slovėnijos teritoriją – iki Italijos. Taip pat buvo numatytos atšakos į Kroatiją bei Bosniją ir Hercegoviną. Visa ši informacija apie projektą tebėra pateikiama oficialiame „Gazprom“ tinklalapyje.

 

Projektas turėjo būti realizuotas dviem etapais iki 2018 metų. Tačiau gruodžio pradžioje viešėdamas Turkijoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad „Pietų srauto“ nebus. Oficiali projekto nutraukimo versija yra susijusi su Europos Komisijos spaudimu ir dėl to iškilusiomis dujotiekio atkarpos tiesimo per Bulgarijos teritoriją problemomis. „Gazprom“ niekaip nenorėjo sutikti su Europos Sąjungos trečiojo energetinio paketo reikalavimais, kurie apribotų jo monopolines teises valdant dujotiekį.

Rusija įdėjo daug pastangų į projekto „stūmimą“, tačiau ne viskas buvo jos valioje. Teigiama, kad būtent diskusijos dėl „Pietų srauto“ išvertė iš postų Bulgarijos vyriausybę, o naujoji šalies valdžia atsisakė tęsti projekto realizavimą tol, kol Maskva nesuderės visų ginčytinų niuansų su Briuseliu.

Verta paminėti, kad skelbdamas apie „Pietų srauto“ projekto nutraukimą V. Putinas nesusilaikė nuo pagundos įgelti Bulgarijai. Jis pareiškė, kad ši šalis prarado savo suverenumą (nėra abejonių, kad čia Rusijos vadovas turėjo galvoje vadinamąjį „Briuselio diktatą“), o kartu ir galimybę gauti po 400 mln. eurų per metus už dujų tranzitą.

Tačiau yra įtarimų, kad projekto buvo atsisakyta ne vien dėl Europos Sąjungos reikalavimų, su kuriais „Gazprom“ niekaip nenorėjo sutikti. Pažymima, kad „Pietų srauto“ likimą galėjo lemti jo realizavimo kainos augimas. Neseniai buvo paskaičiuota, kad dujotiekio tiesimas jūros dugnu kainuos ne 10 mlrd. eurų, kaip buvo manoma anksčiau, o visus 14 milijardų. Lygiai taip pat ir antžeminės dujotiekio atkarpos realizavimo kaina išaugo nuo 6,6 iki 9,5 mlrd. eurų. Čia reikia turėti galvoje ir tai, kad Rusija išgyvena ne pačius geriausius ekonominius laikus – taip pat ir dėl tos pačios Europos Sąjungos bei JAV taikomų ekonominių sankcijų.

Kita vertus, dujotiekio „Pietų srautas“ statybos prasidėjo Rusijos teritorijoje 2012 metų gruodį. Per tą laikotarpį buvo gana nemažai padaryta. Skaičiuojama, kad Rusija į šį projektą jau investavo apie 3,6 mlrd. eurų, tad negali nekilti klausimas apie nuostolius, kuriuos vienašališkai nutraukdama projektą patirs Maskva. Bet ir čia yra vienas svarbus niuansas – apie „Pietų srauto“ projekto sustabdymą neatsitiktinai pranešta Turkijoje, nes kalba iš esmės sukasi ne apie projekto nutraukimą, o apie dujotiekio krypties (trasos) pakeitimą.

Koncernas „Gazprom“ pareiškė, kad dabar tokį pat dujotiekį planuojama tiesti per Turkiją. Pastaroji, nors ir yra ilgus metus kandidatė į ES nares, vis dar neturi aiškių narystės Europos Sąjungoje perspektyvų. Be to, Briuseliui kyla nemažai klausimų dėl šios šalies orientacijos į europines vertybes, tarp kurių yra įtvirtinti nediskriminavimo ir žmogaus teisių paisymo principai. Galima priminti, kad, pavyzdžiui, neseniai Turkijos prezidentas Tayipas Erdoganas gana kontroversiškai pasisakė moterų ir vyrų lygybės klausimu, teigdamas, kad moters negalima lyginti su vyru vien dėl biologinių skirtumų ir kad klausimas turėtų būti apie „lygią pagarbą vyrams ir moterims, o ne apie lygybę“.

Beje, neatmetama galimybė, kad už „Pietų srauto“ projekto nutraukimo ir naujo projekto, orientuoto į Turkiją, planų gali slėptis ir sudėtingas politinis žaidimas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Bulgarijos vyriausybė, kuri buvo pasirengusi dirbti su Rusija realizuojant „Pietų srauto“ projektą, žlugo po to, kai ją paliko partija, atstovavusi turkų tautinės mažumos interesams, tad pačioje Bulgarijoje šioje istorijoje įžiūrimas ir galimas „turkų pėdsakas“.

Taip pat verta paminėti, kad perorientuodama dujotiekį į Turkiją Rusija potencialiai gali nušauti net kelis zuikius. Viena vertus, Maskva rado alternatyvą – naują dujotiekį planuojama tiesti iki sienos su Graikija, t. y. tiekti juo dujas tai pačiai Pietų Europai, tačiau išvengiant klausimų dėl ES trečiojo energetinio paketo ir kitų ginčų su Briuseliu. Beje, ir šiuo atveju pavyksta nubausti Ukrainą – palikti ją be dujų tranzito.

Maskva yra suinteresuota suartėti su Turkija ir dėl kitų priežasčių. Galiausiai, būtent Ankara gali Rusijos užgrobtame pusiasalyje garsiai kelti Krymo totorių teisių klausimą. Turkija politiniu lygmeniu yra prisiėmusi tokį įsipareigojimą, o Kremlius yra suinteresuotas, kad šiuo klausimu kiltų kuo mažiau triukšmo. Bendri ekonominiai interesai potencialiai gali padėti Kremliui įtikinti Turkijos valdžią nuolaidžiau žiūrėti į Rusijos veiksmus Kryme.

Tačiau neatmetama ir prielaida, kad Rusija, skelbdama apie „Pietų srauto“ projekto sustabdymą, gali blefuoti. Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude‘as Junckeras mano, kad Rusija taip bando šantažuoti Europos Sąjungą, tačiau ES nesiruošia pasiduoti šiam spaudimui. Briuselio pozicija išlieka nepakitusi – „Pietų srauto“ projektas gali būti realizuotas, tačiau paisant Europos Sąjungos reikalavimų.

Įtarimus, kad „Pietų srauto“ projekto nutraukimas gali kol kas būti tik didelio geopolitinio žaidimo dalis, stiprina ir tai, kad Maskva neskubėjo informuoti apie šį sprendimą savo partnerių. Pavyzdžiui, oficialaus pranešimo apie tokį sprendimą negavo Serbija – šalis, visapusiškai palaikiusi projektą. Yra ir daugiau duomenų, rodančių, kad projektas kol kas sustabdytas tik teoriškai, bet atlikti būtinus juridinius veiksmus, kurie įtvirtintų tokį sprendimą, kol kas neskubama.

Visa tai leidžia teigti, kad dėl „Pietų srauto“ dar galimi įvairūs siurprizai, nors jeigu čia iš tikrųjų Maskvos blefas – jis greičiausiai neišdegs. Briuselis nėra linkęs daryti išimčių iš taisyklių. Be to, Rusija agresyviais veiksmais prieš Ukrainą sugebėjo per šiuos metus itin stipriai sugadinti savo įvaizdį Europoje, ir tai šioje situacijoje jos pozicijų tikrai nestiprina.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 55)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Kinijos eksporto nuosmukis atspindi vangią pasaulinę paklausą

2017 01 18


2016-aisiais Kinijos eksporto variklis strigo jau antrus metus iš eilės, o prie to prisidėjo silpna pasaulinė paklausa. Be to, šiemet šalies užsienio prekybos perspektyvas temdo nerimas dėl galimo prekybos karo su Jungtinėmis Valstijomis. Per rinkimų kampaniją išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo, kad pirmąją darbo dieną pavadins Kiniją valiutų manipuliatore. Net jeigu D. Trumpo administracija iš karto nesiims konkrečių veiksmų, analitikai pažymi, kad prastėjantys JAV ir Kinijos prekybiniai bei politiniai ryšiai pakenks eksportuotojų ir investuotojų pasitikėjimui visame pasaulyje.



Rusai netenka raketų „Jars“– jų gamyboje dalyvaujanti įmonė bankrutuoja (5)

2017 01 16


„Rusijos branduolinis skydas“ galėtų nugrimzti į praeitį kaip dulkėta tarybinių laikų legenda, jei Rusijos raketinės pajėgos netektų tarpžemyninių balistinių raketų kompleksų „Jars“, kuriomis gerėjosi ir gyrėsi.



80 valstybių piliečiai į Baltarusiją galės keliauti be vizų

2017 01 12


Baltarusijos Respublikos (BR) prezidentas Aliaksandras Lukašenka pasirašė sausio 9 d. įsaką Nr. 8 „Dėl bevizės tvarkos atvažiuojantiems ir išvažiuojantiems užsienio piliečiams nustatymo“. Šiuo dokumentu leidžiama iš 80 šalių ir ne ilgiau nei 5 paroms per pasienio kontrolės punktą „Nacionalinis Minsko oro uostas“ atvykti į Baltarusiją. Apie tai pranešė BR prezidento spaudos tarnyba.



Olimpinės žaidynės paskatino Brazilijos turizmą

2017 01 11

2016 metais Brazilijoje pasiektas turistų skaičiaus rekordas, o prie tokių tendencijų prisidėjo šalyje surengtos olimpinės žaidynės. Šią Lotynų Amerikos valstybę aplankė 6,6 mln. užsienio turistų. Pernai Brazilija tapo olimpinių žaidynių šeimininke ir tai padidino turistų skaičių šalyje iki naujo rekordo. Apie tai praneša Brazilijos turizmo ministerija. Pajamos iš turizmo 2016 metais išaugo 6,2 proc. iki 6,2 mlrd. JAV dolerių, palyginti su 2015-aisiais. Tai rodo ministerijos duomenys. Daugiausia turistų atvyko iš kaimyninės Argentinos. Taip pat – iš Jungtinių Amerikos Valstijų.


2017-ieji– lūžio taško metai

2017 01 04


Vakarų demokratijų laukia dar vieni iššūkių kupini metai. Prognozuojama, kad populistinės partijos įsitvirtins Europoje, stiprės Kinijos bei Rusijos įtaka. Prie to prisidės ir tam tikras Jungtinių Valstijų atsitraukimas. Kai 1991 metais žlugo Sovietų Sąjunga, amerikiečių politologas Francis Fukuyama paskelbė savo garsiąją „istorijos pabaigos“ teoriją, joje įžvelgdamas JAV, kaip vienintelės supergalios, triumfą, tačiau po dvidešimt penkerių metų įvyko visai kitaip. Liberali demokratija Jungtinėse Valstijose ir Europoje išgyvena krizę, o Kinija ir Rusija didina autoritarinių režimų galią.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras