Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Kalbinė situacija šiuolaikinėje Baltarusijoje (89)

Viktor Odinočenko, Gomelis
2014 12 31

Baltarusijoje procentiškai dominuoja pagrindinė nacija. Paskutinio surašymo, kuris įvyko 2009 m., duomenimis, baltarusiai bendrame piliečių skaičiuje sudarė 83,7 proc., rusai – 8,3 proc., lenkai – 3,1 proc., ukrainiečiai – 1,7 proc., žydai ir lietuviai – po 0,1 proc.

Kalbinės situacijos Baltarusijoje specifika ta, kad šalyje yra dvi valstybinės kalbos: baltarusių ir rusų, ir pastaroji kalba labiausiai paplitusi visose gyvenimo srityse.

Tai lemia pirmiausia politinio pobūdžio priežastys. Sovietų Sąjungoje buvo užsibrėžtas tikslas sukurti naują sociumą – sovietinę tautą su vieninga kultūra („nacionalinę pagal formą ir socialistinę pagal turinį“). Kartu neoficialiai buvo siekiama, kad šios tautos kalba taptų rusų kalba. Baltarusijos teritorijoje rusifikacijos politika turėjo pražūtingų pasekmių.

Aštuntajame praeito amžiaus dešimtmetyje BTSR vyko intensyvus gyventojų kraustymasis iš kaimo į miestus. Baltarusijos miestai daugiausia buvo rusakalbiai, o kaimuose buvo kalbama baltarusiškai. Persikeldamas į miestą, žmogus siekė atitikti savo naują socialinę erdvę. Didelę reikšmę turėjo ir tai, kad baltarusių ir rusų kalbos yra panašios. Verta pažymėti, kad niekinamo požiūrio į baltarusių kalbą pėdsakų yra Baltarusijoje ir dabar, tokį požiūrį iki pat šios dienos atvirai demonstravo ir šalies prezidentas A. Lukašenka.

Pamažu Baltarusijoje susiformavo savotiška dvikalbystė: dauguma gyventojų kalbėjo vadinamąja „trasianka“. Tai baltarusiškas žodis, reiškiantis šieno ir šiaudų mišinį. 2011 m. atliktas sociologinis tyrimas parodė, kad apie 88,37 proc. respondentų kasdieniame gyvenime vartoja mišrią baltarusių ir rusų kalbą, 11,22 proc. – rusų kalbą, 0,41 proc. – baltarusių kalbą.

Prieš Sovietų Sąjungos žlugimą, 1989 m. surengto surašymo duomenimis, 65,6 proc. Baltarusijos gyventojų kaip savo gimtąją kalbą nurodė baltarusių, dar 12 proc. žmonių tai buvo antroji kalba (iš viso 77,6 proc.). Rusų kalba buvo gimtoji 31,9 proc. gyventojų, antra ji buvo 50,8 proc. žmonių (iš viso 82,7 proc.).

Po nepriklausomybės paskelbimo Baltarusijoje prasidėjo nacionalinės kalbos atgimimo politika. 1994 m. kovo 15 d. priimta Konstitucija nustatė, kad baltarusių kalba yra valstybinė kalba.

Situacija pasikeitė, kai į valdžią 1994 m. birželį atėjo Aleksandras Lukašenka. 1995 m. gegužės 14 d. jo iniciatyva buvo surengtas referendumas, kurio vienas klausimų buvo susijęs su valstybinės kalbos statuso suteikimu ne tik baltarusių, bet ir rusų kalbai. Tai lėmė dvi priežastys. Pirma, kietu politiniu prezidento oponentu buvo Baltarusijos nacionalinis frontas, kurio programoje buvo punktas apie baltarusių kalbos kaip vienintelės valstybinės kalbos atgimimą. Antra, A. Lukašenka pradėjo suartėjimo su Rusija kursą.

Taip pat reikia prisiminti, kad A. Lukašenka norėjo išsilaikyti valdžioje, todėl jam buvo būtina užsitikrinti daugumos gyventojų paramą. Viešosios nuomonės tyrimai tada rodė, kad daugiau negu pusė šalies piliečių pasisako už dvi valstybines kalbas.

Referendume dalyvavo 64,8 proc. rinkėjų. Už valstybinės kalbos statuso suteikimą rusų kalbai nubalsavo 83,3 proc., prieš – 12,7 procento.

Nuo to momento baltarusių kalbos situacija tik blogėjo. Oficialiais duomenimis, 2013 m. vasarį Baltarusijoje baltarusių kalba mokėsi 16,4 proc. moksleivių ir 11,4 proc. darželinukų (baltarusių ir rusų kalba – 3,8 proc.), aukštosiose mokyklose – 0,2 proc. studentų (baltarusių ir rusų kalba – 37,4 proc.).

Tačiau šie skaičiai neparodo viso baltarusių kalbos padėties švietimo srityje rimtumo. Kadangi pedagogai, kurie galėtų dėstyti dalykus baltarusių kalba, aukštosiose mokyklose nerengiami, jauni mokytojai, patekę į formaliai baltarusiškas mokyklas, paprastai ima dėstyti rusiškai. Dar labiau situaciją blogina tai, kad norinčių studijuoti baltarusių filologijos specialybę jau kelerius metus trūksta.

Kultūros ministerijos įstaigose baltarusių kalba vartojama vis rečiau. Didesnė dalis bibliotekų, klubų ir muziejų darbuotojų kalba rusiškai.

Belstato duomenimis, tik 9 proc. 2011 m. išleistų knygų ir brošiūrų turėjo baltarusiškus pavadinimus (85 proc. – rusiškus). Tik 17 proc. žurnalų ir kitų periodinių leidinių 2011 m. buvo leidžiama baltarusių kalba (81 proc. – rusų kalba). Baltarusiškų laikraščių dalis 2011 m. sudarė tik 26 proc. (rusiškų – 73 proc.). Pagrindinė kalba Baltarusijos televizijoje – rusų kalba. Žmonių, skaitančių baltarusiškas knygas, 2013–2014 m. sumažėjo nuo 14 iki 5 procentų.

Oficialiojoje sferoje baltarusių kalbos vartojimas yra apribotas. Pavyzdžiui, teismuose daugiausia naudojama tik rusų kalba. Šalies prezidentas A. Lukašenka iki paskutinio momento, vykdydamas savo pareigas, irgi praktiškai visada kalbėjo rusiškai.

Tačiau dauguma Baltarusijos gyventojų kategoriškai pasisako prieš tai, kad šalyje būtų tik viena valstybinė kalba – rusų. Kalbinė situacija Baltarusijoje tam tikra prasme yra paradoksali. Nors didesnė dalis baltarusių pripažįsta, jog kasdieniame gyvenime vartoja arba mišrią kalbą („trasianką“), arba rusų kalbą, gimtoji kalba jiems yra baltarusių kalba. 2009 m. surašymo duomenimis, 53,2 proc. Baltarusijos gyventojų kaip savo gimtąją nurodė baltarusių kalbą, o 23,4 proc. respondentų tai kalba, kuria jie kalba namuose. Rusų kalbą kaip gimtąją nurodė 41,5 proc. apklaustųjų (namuose ja kalba 70,2 proc. piliečių).

Pastaraisiais metais keičiasi ir valstybės vadovybės požiūris į baltarusių kalbą. Tai lemia pirmiausia išoriniai veiksniai, ypač didėjanti grėsmė Baltarusijos suverenitetui iš Rusijos pusės. Pastaraisiais metais ten atgimsta vieningos rusų tautos, kurią sudaro didžioji Rusija, baltoji Rusija ir mažoji Rusija, idėja. Kartu teigiama, kad baltarusių ir rytų ukrainiečių tautų nėra – tai tik dirbtinės konstrukcijos, kurias sukūrė bolševikai savo kultūrine politika. Atitinkamai nėra nė baltarusių ir ukrainiečių kultūrų, o jų kalbos – tik rusų kalbos dialektai. Radikalūs Rusijos nacionalistai vis dažniau kritikuoja Baltarusijos vadovybę už nacionalinės tapatybės atgimimo politiką.

Todėl ir Baltarusijoje pasikeitė požiūris į baltarusių kalbą. Pavyzdžiui, 2012 m. buvo priimtas Piliečių ir juridinių asmenų kreipimųsi įstatymas, kuris nurodo, kad atsakymas turi būti pateiktas kreipimosi kalba, t. y. ir baltarusių kalba. Buvo atvejų, kai baltarusiškai neatsakę valdininkai buvo nubausti.

Daugėja baltarusių kalbos ir viešajame gyvenime: ja pradėjo rašyti gatvių pavadinimus, daryti skelbimus transporte. Mieste atsirado baltarusių kalbą propaguojančių reklamos skydų.

Oficialaus požiūrio į baltarusių kalbą lūžio momentu tapo įvykiai kaimyninėje Ukrainoje 2014 m. pradžioje, kai Rusija aneksavo Krymą. Baltarusijos vadovybė įvertino tai kaip grėsmę šalies suverenitetui. Prezidentas A. Lukašenka pasisakė už Ukrainos teritorinį vientisumą ir santykiuose su naująja jos vadovybe pradėjo vykdyti priešingą rusiškai politiką.

Tokioje situacijoje į baltarusių kalbą imta žiūrėti kaip į vieną iš šalies nepriklausomybės veiksnių. Todėl atskiri Baltarusijos lyderiai išreiškė jai viešą paramą.

Pirma, balandžio 22 d. A. Lukašenka savo metiniame pranešime pareiškė, kad jeigu „baltarusiai pamirš savo kalbą, jie nustos būti nacija“. Vėliau, liepos 3 d. Nepriklausomybės dienos proga jis pasakė kalbą baltarusiškai, kas buvo labai neįprasta. Be to, ministras pirmininkas M. Miasnikovičius surengė vyriausybės posėdį baltarusių kalba, o vicepremjeras A. Tozikas spalio 16 d. per darbo grupės posėdį, skirtą kompleksinei švietimo sistemos analizei, pasakė: „Bus siaubinga, jei mes prarasime kalbą. Kuo mes tada skirsimės nuo savo kaimynų? Baltarusijos pilietis privalo mokėti dvi valstybines kalbas.“

Spalio 23 d. susitikime su kūrybine inteligentija A. Lukašenka pasakė, kad šalyje egzistuoja kalbinis disbalansas baltarusių kalbos nenaudai, ir pasiūlė pagalvoti apie nacionalinio universiteto, kuriame būtų dėstoma tik baltarusių kalba, įsteigimą.

Taigi reikia tikėtis, kad artimiausiu metu Baltarusijos vadovybė vykdys baltarusių kalbos paramos politiką. Greičiausiai tai reikš, kad baltarusių ir rusų kalbų plitimui bus sukurtos vienodos sąlygos.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 89)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (919)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (128)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (223)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (295)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (79)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras