Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Vidurio Europa: tarp Rytų ir Vakarų (16)

Inga Popovaitė, politikos apžvalgininkė
2015 01 16

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas su Vladimiru Putinu draugiškus santykius palaiko gana ilgai, ir tai Budapeštui jau kainavo Vašingtono palankumo praradimą. Bet kol Vengrija pamažu bando savo politikos vairą sukti į Vakarų pusę, Čekija žengia jos pramintu taku link Kremliaus.

Orbano flirtas su Rusija...

Politinio kapitalo instituto, esančio Budapešte, direktorius Peteris Kreko įsitikinęs, kad yra trys pagrindinės V. Orbano palankumo Rusijai priežastys. Visų pirma, Orbanas mano, kad ES bei visas Vakarų pasaulis praranda savo turėtą įtaką, todėl logiška, kad Vengrija artėja link Rytų. Antra, pigi energija, kaip šalies ekonomiką skatinantis veiksnys, yra gyvybiškai reikalinga jo vykdomai populistinei politikai, ir Rusija yra viena iš šalių, galinčių jos pasiūlyti. Trečia, V. Orbano Vengrija kuo toliau, tuo labiau skiriasi nuo kitų liberalizmu grįstų ES valstybių, todėl esą visai natūralu, kad jis paramos dairosi tarp autoritarinių režimų Rytuose.

Bet V. Orbanui laviruoti tarp Rytų ir Vakarų sekasi vis sunkiau. Žadėto „Pietų srauto“ dujotiekio ir pigių rusiškų dujų Vengrija tikriausiai nesulauks, o JAV senatorius Johnas McCainas dėl autoritarinių jo nuostatų ir flirto su Rusija V. Orbaną išvadino neofašistu. Dėl šių žodžių užsiplieskęs politinis skandalas gerokai atšaldė JAV ir Vengrijos santykius.

...ir atsigręžimas į Vakarus

Atrodo, kad V. Orbanas ėmė stengtis subalansuoti į abi puses žvelgiančios Vengrijos užsienio politiką. Šį kartą vakarietiškai nusiteikusių draugų jis ieško Vokietijoje. Pasirinkimas nėra atsitiktinis – Vengrijos centrinio banko duomenimis, daugiau nei ketvirtis tiesioginių užsienio investicijų į Vengriją ateina iš šios šalies. Vokietijos kompanijos į Vengriją yra investavusios daugiau nei 6 milijardus eurų ir sukūrusios per 300 tūkstančius darbo vietų. „Audi“, „Mercedes-Benz“, „Bosch“ – tai tik keletas Vokietijos pramonės gigantų, dalį pajėgumų perkėlusių į Vengriją. Apskritai tarp dešimties didžiausių Vengrijoje veikiančių įmonių tik dvi yra vengriško kapitalo, o visos kitos – užsienio investicijos.

Lapkričio mėnesį V. Orbanas Vokietiją aplankė dukart ir vizitų metu pabrėžė, kad Vokietijos politika Kremliaus atžvilgiu, kuri vis griežtėja, „yra kompasas Vengrijai“. Vengrai prie Vokietijos artėti bando ne tik politiniais pareiškimais – pavyzdžiui, Vengrijos nacionalinė televizija lapkričio pabaigoje visą dieną paskyrė Vokietijos televizijos programoms, o visoje Vokietijoje pradedama kampanija „Ačiū, Vengrija“ („Danke Ungarn“), finansuota privačių Vengrijoje veikiančių vokiečių kompanijų ir siekianti atkurti pašlijusį Vengrijos įvaizdį.

Svarbiausia – vengrų interesai?

Draugiškumą kolegoms Vakaruose V. Orbanas pabrėžė ir aplankęs savo šalies karius, tarnaujančius NATO misijoje Lietuvoje. Šio vizito metu jis pabrėžė, kad Vengrija neketina vėl dalintis siena su Rusija (užuomina į tai, kad Rusijos teritorija nenusidrieks per Ukrainą ir nepasieks rytinio Vengrijos pakraščio), ir pažadėjo padidinti Vengrijos gynybos išlaidas iki beveik 2 proc. šalies BVP.

Kam V. Orbanui reikalingi tokie pokyčiai? Šalies vadovas nuolat kartoja, kad jo užsienio politika tėra tik pragmatiškas piliečių reikmių atspindys. Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Sijarto (Peter Szijjarto) gruodžio 8 dieną pabrėžė, kad naujosios užsienio politikos gairės stengsis suderinti ryšius tiek su NATO valstybėmis, tiek ir su Rytais. Esą taip stengiamasi ir siekti taikos, ir užtikrinti energetinį valstybės saugumą.

Bet minėtasis P. Kreko perspėja, kad toks V. Orbano posūkis į Vakarus gali būti pavėluotas. Ir žodžių karas tarp Vengrijos ir įtakingo JAV politiko rodo, kad Vengrijos įvaizdžiui gerinti vien kalbų ar reklaminių kampanijų neužteks.

Čekija žengia Vengrijos pėdomis

Kol Vengrija bando atrasti taką atgal į Vakarus, Čekijoje kyla protestai prieš Rusijos atžvilgiu pernelyg draugišką šalies prezidentą. Lapkričio 29 dieną, per 25-ųjų Aksominės revoliucijos tuomet dar Čekoslovakijoje metinių minėjimą, tūkstančiai įpykusių čekų kiaušiniais ir pomidorais apmėtė Čekijos prezidentą Milošą Zemaną dėl nuolatinio V. Putino politikos palaikymo ir pasisakymų prieš ES sankcijas Rusijai bei kartojimo, kad konfliktas Ukrainoje tėra pilietinis karas.

Vieną iš pastarųjų kartų M. Zemanas šią poziciją išsakė per interviu nacionaliniam Rusijos transliuotojui – televizijos kanalui „Pirmasis kanalas“. Po interviu pasirodymo ir Kremlių palaikančių komentarų Rusijos televizijoje pasiaiškinti Kijeve buvo iškviestas Čekijos ambasadorius Ivanas Pocučas. Kritikos prezidentui po šio įvykio negailėjo ir Čekijos užsienio reikalų ministras Lubomiras Zaoralekas, pažadėjęs tokią prezidento poziciją aptarti su premjeru.

Reiktų paminėti, kad M. Zemanas V. Putino gerbėju netapo pernakt. Iškart po Čekijos prezidento rinkimų 2013-ųjų žiemą Kremliaus vadovas pasveikino naujai išrinktą šalies lyderį, pabrėždamas, kad ilgametis Socialdemokratų partijos narys M. Zemanas yra aktyvus tvirtų Rusijos ir Čekijos santykių rėmėjas.

Zemanui skamba pavojaus varpai

Prorusiška M. Zemano pozicija dažnai vertinama priešinant jį su Vaclovu Havelu, prieš 25 metus tapusiu tuometinės Čekoslovakijos prezidentu po nukreiptų prieš Maskvą visuomenės protestų. Todėl nenuostabu, kad lapkritį vykę 25-ųjų Aksominės revoliucijos metinių minėjimo renginiai tapo masine protesto prieš dabartinį prezidentą akcija. Kiaušiniai, pomidorai bei akcijos dalyvių iškeltos raudonos kortelės (futbolo rungtynių simbolika, reiškianti žaidėjo išvarymą iš aikštės) rodo, kad M. Zemanas, pirmasis tiesioginių rinkimų būdu išrinktas Čekijos prezidentas, praranda savo rinkėjų pasitikėjimą.

„The Washington Post“ redakcijos skiltyje, skirtoje 25-osioms revoliucijos Čekoslovakijoje metinėms, pažymėjo, kad Čekija nuklydo nuo V. Havelo nutiesto žmogaus teisių kelio, o M. Zemanas tapo V. Putino šaukliu Europoje. Prisiminus J. McCaino repliką pernelyg ilgai su Rusija besiglėbesčiavusiam V. Orbanui šie žodžiai Čekijai turėtų nuskambėti kaip įspėjimas iš Vakarų pusės.

Parengta remiantis tinklalapių themoscowtimes.com, foreignpolicy.com, portfolio.hu, euronews.com, bloomberg.com, praguepost.com, bbc.com, delfi.lt informacija.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 16)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (65)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (47)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (137)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (3)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (12)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras