Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Iranas Maskvos taikiklyje

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2015 02 09

Praėjo nepastebimai, bet vertas dėmesio. Čia apie Rusijos gynybos ministro S. Šoigu vizitą į Teheraną. Per jį buvo pasirašyta karinio bendradarbiavimo sutartis (pirma tokia per visą šalių santykių istoriją), numatanti veiksmų koordinavimą kovojant su terorizmu bei narkotikų prekyba ir vykdant taikos palaikymo operacijas, bendrų štabų pratybų rengimą, karinių kadrų ruošimą. Taip pat tarsi buvo išspręstas ginčas dėl priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistemų C-300 pardavimo Iranui, tik kol kas neaišku, kokiu būdu. Tačiau šiuo atveju svarbesnis yra bendras Rusijos žygio į pietus aspektas.

Iranas dabartiniu metu yra strategiškai svarbi valstybė (taip pat Rusijai), be kurios negali būti sprendžiami klausimai, susiję iš karto su keliomis šalimis (regionais).

1. Teheranas yra kertinis žaidėjas Artimuosiuose ir Vidurio Rytuose. Nuo jo valios jau seniai priklauso situacija Irake, kur yra stiprios šiitų pozicijos, ir pilietinio karo draskomoje Sirijoje, kur Iranas gelbėja B. Assado režimą. Be to, Teherano (pirmiausia jo branduolinės programos) bijo Izraelis ir pagrindinė geopolitinė jo konkurentė – sunitiška Saudo Arabija. Iškilus „Islamo valstybės“ grėsmei, Irano reikšmė tik dar labiau padidėjo (ne veltui žiniasklaidoje nuolat pasirodo pranešimų, kad neoficialiai JAV derina su Teheranu savo veiksmus prieš IV).

2. Iranas yra neatsiejama Kaspijos jūros galvosūkio (daugiausia energetinio) grandis.

3. Irano vaidmuo neabejotinai svarbus ir sprendžiant Afganistano problemą, kuri po ISAF misijos pabaigos tampa vis aktualesnė. Atitinkamai Teheranas tampa Centrinės Azijos regiono žaidėju (juolab kad jo ryšiai su Tadžikistanu visada buvo gana glaudūs).

Savaime suprantama, kad šiame kontekste partnerystė su Iranu yra svarbi bet kuriam dideliam geopolitiniam veikėjui. Todėl nenuostabu, kad draugystės su juo siekia tiek Rusija, tiek Kinija, o pastaruoju metu ir JAV (jeigu ne draugystės, tai bent jau santykių pagerėjimo).

Taigi karinių santykių su Iranu glaudinimas yra Maskvos bandymas sustiprinti savo pozicijas iš karto keliuose frontuose, ir galima teigti, kad ji turi gerų šansų tai padaryti, nes Rusijos ir Irano interesai daugeliu atvejų sutampa. Pirma, Artimuosiuose ir Vidurio Rytuose Kremlius irgi remia Siriją ir akivaizdžiai stato ant šiitiškos, o ne sunitiškos stovyklos kortos (sunku draugauti su Saudo Arabija, kuri, nepaisant oficialių aiškinimų, matyt, JAV prašymu mažina pasaulines naftos kainas, kad Rusija atsidurtų nepavydėtinoje ekonominėje situacijoje). Taip, Maskva, vertindama ryšius su Izraeliu, sustabdė sandorį dėl C-300, bet dabar dėl aštrėjančios globalios geopolitinės priešpriešos Iranas akivaizdžiai tampa jai svarbesniu prioritetu.

Kaspijos jūros regione valstybių interesai irgi vienodi. Be abejo, „ežero“ padalinimas dar reikalauja papildomo dialogo, bet svarbiausia, kad nei Rusija, nei Iranas nesuinteresuoti Transkaspijos dujotiekio/naftotiekio statyba. Kremliui nereikia, kad Centrinės Azijos valstybės taptų energetine Europos alternatyva, o Teheranas pats planuoja tokiu tapti. Tai vėlgi nenaudinga Rusijai, tačiau ją gelbėja Vakarų sankcijos Iranui.

Tiesa, B. Obamos Amerika staiga nusprendė pasiekti kompromisą su iraniečiais, tik bėda, kad daug kas iš JAV elito mano kitaip (todėl derybos juda labai sunkiai ir bet kada gali žlugti). Tuo pat metu Rusija nusprendė mokėti už Irano naftą grūdais ir pramoninėmis prekėmis, kad Teheranas mažiau galvotų apie galimybę plėsti energetinį bendradarbiavimą su Vakarais. Na ir baigiant ekonominę tematiką neišeina nepaminėti šalių susitarimo dėl galimos 8 (!) atominių blokų statybos Irane, ir tai, jeigu bus įgyvendinta, tik dar labiau sustiprins strateginę valstybių partnerystę.

Toliau apie Afganistaną ir Centrinę Aziją. Akivaizdu, kad Maskvai labai pravers Irano pagalba sprendžiant nestabilaus Kabulo problemą. Kol kas situacija Afganistane daugiau ar mažiau kontroliuojama, bet talibai ima siautėti vis labiau ir nėra tikras reikalas, kad vietinės saugumo pajėgos sugebės suvaldyti padėtį (pavyzdžiui, po Sovietų Sąjungos pasitraukimo jos remtas režimas ilgai negyvavo). Atitinkamai Centrinė Azija ir Iranas atsiduria rimtame pavojuje. Turbūt todėl pastarojo gynybos ministras susitikime su kolega iš Rusijos pažymėjo: „Derybose mes aptarėme saugumą regione, Vidurio Rytuose ir Afganistane, ir mūsų požiūriai buvo labai artimi ar identiški.“

Beje, šiame kontekste gali atsitikti labai įdomus dalykas – Iranas gali tapti Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos nariu. Visos prielaidos tokiai įvykių eigai jau egzistuoja: Teheranas siekia šios narystės; jo santykiai su Rusija ir Kinija strategiškai draugiški; anksčiau Maskva ir Pekinas atsargiai vertino Irano narystės ŠBO perspektyvą, bet dabar, kai jų priešprieša su Vakarais įgauna apčiuopiamas formas, viskas labiau, nei įmanoma.

Be abejo, nereikia manyti, kad Rusijos ir Irano santykiai klostosi idealiai. Jeigu taip būtų, Irano žurnalistas per V. Putino spaudos konferenciją (3 val. 3 min. momentu) nebūtų priekaištavęs Maskvai, kad jos deklaracijos skambios, o realus bendradarbiavimas stringa: prekybos apimtis mažėja, ypatingų kontaktų ir didelių susitarimų nėra, naftos kontraktas nerealizuojamas, į ŠBO Iranas nekviečiamas, Teherano V. Putinas taip ir neaplankė. Pagaliau nėra tikra ir tai, kad kompleksų C-300 tiekimo Iranui klausimas bus greitai išspręstas.

Kai situacija nespaudžia, galima sau leisti neforsuoti įvykių tam tikromis kryptimis, bet kai žaibas trenkia, prasideda judėjimas. Taip ir Rusija iki paskutinio momento vis kalbėjo apie santykių su Iranu svarbą, bet neskubėjo pripildyti jų realiu strateginiu turiniu. Ir štai S. Šoigu, kuris yra ne tik gynybos ministras, bet ir ne paskutinis žmogus artimiausioje V. Putino aplinkoje, vizitas. Tai veda prie minties, kad Maskva ketina išspausti maksimumą iš turimų geopolitinių galimybių (visų, kas ne su Vakarais). Todėl galima laukti ir Rusijos vadovo vizito į Teheraną (juolab kad žadėjo), ir rimtesnės diskusijos dėl Irano narystės ŠBO, ir glaudesnio karinio šalių bendradarbiavimo, ir kitų ne mažiau svarbių dalykų. „Taikinys“ pagautas, C-300 pasiruošęs „šauti“.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras