Gruzijos eksprezidentas Michailas Saakašvilis, tapęs Ukrainos tarptautinės konsultacinės reformų tarybos pirmininku ir prezidento Petro Porošenkos padėjėju, tvarkys ginklų tiekimą Ukrainai. Apie tai jis kalbėjo tiesioginėje Ukrainos „Espreso TV“ laidoje. 

Ukrainos prezidentas, pasak  M.  Saakašvilio,  vasario 13 d. pasirašytu įsaku jį paskyrė savo neetatiniu darbuotoju, taip pat Tarptautinės konsultacinės reformų tarybos pirmininku. Ši taryba Ukrainos vadovui patarinės dėl reformų vykdymo ir remsis tarptautine patirtimi.

M. Saakašvilis pranešė, kad nuolat darbuosis Ukrainos prezidento administracijoje ir tikriausiai turės savo biurą, etatinių darbuotojų. Jis teigė, kad nesiektų Ukrainos pilietybės, tačiau „bendroje kovoje būtų toks pats ukrainietis, kaip ir visi kiti“.

„Šiuo metu svarbiausia yra padėti Ukrainai įsigyti ginklų. Per ateinančias dienas užsiimsiu šio klausimo koordinavimu", – sakė M. Saakašvilis.

Anksčiau M. Saakašvilis televizijai „Dozhd TV“ sakė: „Ukrainos kariuomenė <…>, buvusi neorganizuota, nepatyrusi, marga jėga, virto kovingesniu, drausmingesniu daliniu. <…> Kodėl buvo pajėgesni rusai? Jie kariavo Šiaurės Kaukaze, dalyvavo kitose įvairiose operacijose, paruošė savo karininkus. Ukrainiečiai sėmėsi patirties per šiuos mėnesius.“ 

Pagal 2015 m. vasario 14 d. „Dozhd TV“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.