Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Padniestrė – dar vienas bastionas Putino kare (32)

Komentarai:

Vytenis to Rimas, 2015 03 09 00:29
"O Krymas, i kuri Ukraina nesugebejo investuoti nei vieno cento per 25 metus?"
----------
Rusija tuoj pati atsidurs ant finansinės katastrofos slenksčio (pirmieji ženklai: kapitalo nutekėjimas, rublio devalvacija, patiriami nuostoliai dėl naftos kainos kritimo). Maskva tiesiog neturės laisvų pinigų, kuriuos galėtų investuoti į Krymą. Beje, prie Rusijos prijungtas Krymas toli gražu nebuvo pats skurdžiausias Rusijos Federacijos subjektas. Rusai į Krymą veržėti tikrai ne tam, kad pagerintų vietinių gyventojų materialinę padėtį.

Rimas, 2015 03 04 12:04
Kas liecia Meksikas, Indijas, Krymus ir panasiai.
Kazkada labai teisingai apie tokius dalykus isireiske Churchill.
Jam tos visos meksikos atrode kaip sunys ant sieno, is kuriu atimti siena nera nusikaltymas.
Na kas butu dabar Meksikos Kalifornija? Ubagynas su narkotiku katreliu karais?
O Krymas, i kuri Ukraina nesugebejo investuoti nei vieno cento per 25 metus?
Indija, kur 90% neturi tualeto?

Reideris, 2015 03 03 18:49
Объем Резервного фонда России на 1 марта составил 4,72 триллиона рублей. За месяц он упал на 19,5 процента (с 5,87 триллиона). Соответствующая информация содержится в сообщении Минфина.
--------------------------------------------------------
Net Mongolija...:
Монголия готова построить железную дорогу в Европу в обход России. Об этом в ходе встречи с канцлером ФРГ Ангелой Меркель сообщил президент Монголии Цахиагийн Элбэгдорж, передает ТАСС.

Reideris, 2015 03 03 18:40
"Ir JAV visdelto ateme is Meksikos puse teritorijos."
--------------------------------------------------------
JAV nieko neateme,vietoj to kad skleistumėt mela verčiau istorijos vadovėlius pasiskaitykit,netinka lietuviški skaitykit rusiškus..:}}
Ar bent suvokiat ,kad kai Teksasas tapo JAV valstija jis buvo respublika o ne Meksikos teritorija...?Ir apskritai Teksasas Meksikos imperijos sudetyje buvo tik 8metus,o po tai kai diktatorius Santa Ana pradejo valymus,baltieji kolonistai sukilo pries ispanakalbius kolonistus ir juos isvare is teritorijos,bet vietoj to kad prisijungtu prie JAV ikure atskira respublika niekaip nesusiejusia su JAV,tad sekti pasakas apie panasumus su Krymu gali tik visiskas neišmanėlis...:}}
----------------------------------------------------
Техас является первым и до сих пор единственным международно признанным независимым государством, напрямую принятым в состав США в качестве штата — равноправного члена союза (штат Вермонт, провозгласивший себя Республикой Вермонт в 1777 году и вступивший в США в 1791 году, фактически обладал автономией, но не имел международного признания; США аннексировали самопровозглашённую Республику Калифорнию и ....

Reideris, 2015 03 03 18:30
as ameniskai pazystu 1000ukrainieciu kuriems rusai nepatinka..:}},koki 100auomiu kuriems rusai nepatinka,kokius 10japonu kuriems rusai nepatinka,ir kokius 6 moldavus kuriems ...:}}
-------------------------------------------------------
Vienoje valstijoje prie sienos su JAV Meksika norejo pastatyti elektrine. JAV pasiule tiekti savo elektra.
Kakzkoks Meksu politikas uzsispire stumti savo elektrine, JAV ji sukompromintavo, projekta uzdare ir galiausiai net skyre kredita elektros pirkimui.
-----------------------------------------------------Mat kaip vargsa politika "sukompramitavo",tai gal nebuvo toks vargsas ir toks svarus,kad taip lengvai sukompromitavo..Beja tai vadinama lobizmu cia apie elektros pardavimo ir vienoj pusėj sienos,ir kitoj tai visiškai teisėta...:}}}
Tai pat elgiasi Rusija su Lietuva {Baltijos AE,Astravo AE,tik jai nesiseka visiškai mat per 50metu yra stipriai pri..kus ir ta pati daro toliau..:}}

Reideriui, 2015 03 03 08:54
"O prie kocia prancūzai?"

Tu net savo salies istorijos neismanai, bet pasakoji apie meksikieciu nuotaikas:) Jumoristas:)

Augis, 2015 03 03 08:28
Ir JAV visdelto ateme is Meksikos puse teritorijos.

Augis, 2015 03 03 08:27
Asmeniskai pazystu 2 meksikiecius.
Na nelabai jie megsta JAV. Kaip pvz:
Vienoje valstijoje prie sienos su JAV Meksika norejo pastatyti elektrine. JAV pasiule tiekti savo elektra.
Kakzkoks Meksu politikas uzsispire stumti savo elektrine, JAV ji sukompromintavo, projekta uzdare ir galiausiai net skyre kredita elektros pirkimui.

Reideris, 2015 03 02 19:27
Deja JAV meggsta visi kaimynai skirtingai nei Rusija jos kaimynai...:}}Stai paskutiniu apklausu duomenimis Meksikos
valstijos Sonora,Cihuacho bei Zemutine Kalifornija{valstijos besiribojančios su JAV} mielai taptu naujomis JAV valstijomis...Deja JAV rekcija atvirkstine statomos 100kilometrines betono ir metalo sienos,tad apie jokios nesamones kurios sutvere Rusija XXIamz.kalba net neina...:}}Na o Kanada yra viena is geriausiu JAV patrneriu ir sajungininku,buvo diktatūra Kuba,bet ir cia jauciamas didžiulis atsilimas..:}}

Augis Reideriui, 2015 03 02 18:42
Meksika buvo atimtos puses teritorijos kontekste.
Jauciu JAV panasiai nemegsta jos kaimynai, kaip Rusijos - jos.


Vytenis to Reideris, 2015 03 02 17:13
"O prie kocia prancūzai?"
----------
??? Klaipėdoje po Pirmojo pasaulinio karo buvo dislokuota prancūzų karinė įgula. Lietuviai 1923 m. kovėsi su prancūzais.


Reideris, 2015 03 02 17:05
Skirtumas tik tas, kad prancūzai, kitaip nei ukrainiečiai, nesiruošė taikstytis su tokiu "naglu" okupacijos planu ir į lietuvius atidengė ugnį.
--------------------------------------------------------
O prie kocia prancūzai?

Reideris, 2015 03 02 17:02
Meksikos Texase amerikieciu se0paratistai sukele separatistini judejima, atsiskire nuo Meksikos ir prisijunge prie JAV.
Teisetai Meksikos valdziai pabandzius ginkluotu budu isspresti konflikta, JAV paskelbe kara ir ateme is Meksikos PUSE jos teritorijos.
Tiesiogines analogijos su Krymu.
------------------------------------------------------
Daugiau nei juokingas palyginimas su Krymu..:}}Augi pamastykit kodėl net Rusijos propaganda nebando statyt to pavyzdžiu su Krymu..?


Del Memelio, 2015 03 02 10:34
Malonus objektyvumas.
Vienas nepaminetas skirtumas:
Klaipedos krastas NIEKADA iki 1923 nebuvo Lietuvos valstybes dalis.
Skirtingai nuo Krymo.

Vytenis to Augis, 2015 03 01 22:35
Tu nusikėlei truputį per toli tiek laiko, tiek geografijos atžvilgiu. Geriau pabandykime palyginti 1923 m. įvykius Klaipėdos krašte su 2014 m. įvykiais Kryme. Lyginame:

1) Maskva oficialiai teigė, kad vietiniai Krymo gyventojai sukilo prieš "banderovcų" vadžią ir Krymo kontrolę perėmė į savo rankas. Faktiškai sukilimas neįvyko. Krymo kontrolę perėmė ne vietiniai gyventojai, o Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos. Kaunas oficialiai teigė, kad vietiniai Klaipėdos krašto gyventojai sukilo prieš vietinę vadžią ir Klaipėdos krašto kontrolę perėmė į savo rankas. Faktiškai sukilimas neįvyko. Klaipėdos krašto kontrolę perėmė ne vietiniai gyventojai, o Lietuvos Respublikos ginkluotosios pajėgos.

2) Maskva Krymo kontrolę perėmė pasiuntusi savo ginkluotąsias pajėgas. Tik kariams buvo įsakyta nusiimti savo atpažinimo ženklus. Oficialiai šie kariai buvo vadinami "sukilėliais" (vietiniais Krymo gyventojais), kurie sukilo prieš vietinę valdžią. Kaunas Klaipėdos krašto kontrolę perėmė pasiuntęs savo ginkluotąsias pajėgas. Tik kariams buvo įsakyta nusiimti savo atpažinimo ženklus. Oficialiai šie kariai buvo vadinami "sukilėliais" (vietiniais Klaipėdos krašto gyventojais), kurie sukilo prieš vietinę valdžią. Žodžiu, "žalieji žmogeliukai" blaškėsi ne tik Kryme, bet ir Klaipėdos krašte.

3) Vietiniai Krymo gyventojai nesipriešino Rusijos Federacijos ginkluotosioms pajėgoms. Vietiniai Klaipėdos krašto gyventojai nesipriešino Lietuvos Respublikos ginkluotosioms pajėgoms.

4) Krymas buvo prijungtas prie Rusijos Federacijos. Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos Respublikos.

5) Skirtumas tik tas, kad prancūzai, kitaip nei ukrainiečiai, nesiruošė taikstytis su tokiu "naglu" okupacijos planu ir į lietuvius atidengė ugnį.

Reideris mėgtsa pateikinėti rusų "gruz200" sąrašus. Čia galima pateikti lietuviškąjį "gruz200 sąrašą".

Žuvę 1923 m. (galite skaityti pasileidę kokį nors įdomų muzikinį foną):

leitenantas Viktoras Burokevičius
kapitonas Eduardas Noreika
eilinis Jonas Petkus
eilinis Jonas Simonavičius
eilinis Povilas Trinkūnas
eilinis Adolfas Viliūnas
Karo mokyklos kariūnas Vincas Stašelis
Milicijos mokyklos kursantas Vincas Vilkas
šaulys Algirdas Jesaitis
šaulys Flioras Lukšys
šaulys Jonas Pleškys
šaulys Antanas Ubavičius
eilinis snaiperis Martynas Jonkus



ff, 2015 03 01 16:04
Maziau tu cia kreipk i tuos amerikofobus. Jiems jau smegeneles praplautos nieko jiems neirodysi.

londonas, 2015 02 28 18:54
Viruciai :) pagal komentarus matosi kad tik karas ispres musu nesutarimus :) ar tik man vienam taip atrodo??? prie jokio sutarimo mes neprieisim? karas tai diplomatija kitokiomis priemonemis?? ar kaip???

Rusijos imperija grobė žemes, vykdė rusifikaciją;, 2015 02 28 16:21
Pasnekame apie Memelland?

Augis, 2015 02 28 16:15
Meksikos Texase amerikieciu se0paratistai sukele separatistini judejima, atsiskire nuo Meksikos ir prisijunge prie JAV.
Teisetai Meksikos valdziai pabandzius ginkluotu budu isspresti konflikta, JAV paskelbe kara ir ateme is Meksikos PUSE jos teritorijos.
Tiesiogines analogijos su Krymu.

lordas, 2015 02 28 11:14
Putinas ,dirbantis senais KGB metodaIs,dabar neatsiplaus, nužudęs Nemcovą. Saugokis Landsbergi...

VVER, 2015 02 28 09:47
Apie kokį čia tautos žiedą tauški?
Rusijos imperija grobė žemes, vykdė rusifikaciją;
SSRS grobė žemes, vykdė rusifikaciją;
Ir dabartinė Rusija grobia žemes ir vykdo rusifikaciją...

Vytenis, 2015 02 28 09:44
Putinas savo šalies piliečiams taip praplovė smegenis,kad jie patys "vardan savo vado" ėmė valyti opozicijos gretas. Gaila Nemcovo.

Reideris, 2015 02 27 23:09
Vis tik kai kam gėda dėl savo šalies...Septyniasdešimt metu komunistų ir dešimtmetis Putino valdymo ne visiškai sunaikino Rusijos tautos žieda.Gal viskas dar vis tik neprarasta...???????????????
https://www.youtube.com/watch?v=VklUdwiiuGE

Reideris, 2015 02 27 22:45
Kalifornija ne Meksika m.,bo ir niekas jos neokupavo,po 1857mkaro tarp Meksijos ir JAV,ji buvo pasidalinta tarp abiejų valstybių...Tiesa prieš tai dar trumpai pabuvo Kalifornijos respublika,tad prie ko cia tankai Meksikoje...>?

Augis, 2015 02 27 11:48
Texas:

Fort Hood is one of the largest United States military installations in the world

Augis, 2015 02 27 11:46
Kaip mes nematome nei vieno JAV tanko Meksikos teritorijoje?!!! Matome ir labai daug.


"There are 32 US military bases in California"

https://militarybases.com/california/

Reideris, 2015 02 27 11:22

JAV (aneksavusi PUSE Meksikos teritorijos)
----------------------------------------------------------...Tai kodėl nei vieno JAV tanko Meksikos teritorijoje mes nematom?Kodėl nera nei vieno JAV generolo aprengto Meksikos policijos majoro uniforma?Kodel niekas nenumusineja "Boingu"su 200keleiviu?Keista ta okupacija,kada okupuojanti vakstybe atsitveria nuo okupuojamosios simtakilometrine tvora,musiau bija,kad puse Meksikos savo noru i ta puse nepereitu?:}}

Reideris, 2015 02 27 11:17

Lietuva turejo teise atsiskirti
KOsovas turejo teise atsiskirti
Padnestre neturi teises atsiskirti.
----------------------------------------------------
Cecenija turėjo teisia atsiskirt???????????

Augis, 2015 02 27 11:12
Rusija - agresyvi
JAV (aneksavusi PUSE Meksikos teritorijos) neagresyvi...

idomu, 2015 02 27 10:38
Lietuva turejo teise atsiskirti
KOsovas turejo teise atsiskirti
Padnestre neturi teises atsiskirti.

Senolis, 2015 02 27 10:08
Aš kitaip formuluočiau:
Moldova - tai dar vienas Rusijos agresyvios politikos taikinys, kai "žalieji žmogeliukai" pajudės iš Padnestrės. Po pusmečio Putinas pripažins, kad tai buvo Rusijos kareiviai ir taip vežimas pajudės Rumunijos kryptimi.

DS, 2015 02 27 09:11
Problemą galima suformuluoti ir kitaip:
Moldova- dar vienas ekspansionistinės vakarų politikos taikinys.

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (85)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras