Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Kaip Rusija užkariaus pasaulį? (60)

Lauryna Babilčiūtė
2015 03 16

Agresyvi Rusijos politika Ukrainos atžvilgiu visiems kelia klausimą – ko galima tikėtis iš Rusijos? Šiandienos įvykiai ir neseniai nuaidėję propagandiniai kliedesiai per Rusijos „Penktąjį kanalą“ laidoje „Svarbiausia“ („Главное“) privertė prisiminti vieną iš skaitytų Rusijos autorių knygų, kuri po pasirodymo spaudoje nesulaukė didesnio dėmesio, mat tuo metu dar nebuvo tokia aktuali ir tiesiog buvo laikoma utopija ar futurologiniais kliedesiais. Tai Michailo Jurjevo politinės fantastikos knyga „Trečioji imperija. Rusija, kuri privalo būti“ (Михаил Юрьев. ТРЕТЬЯ ИМПЕРИЯ. Россия, которая должна быть), kurioje suformuota „keturių žingsnių programa“, kaip Rusija taps pasauline imperija.

Knygos autorius nėra eilinis rusų propagandinės literatūros kūrėjas. Nuo 1990-ųjų – jau žinomas verslininkas, 1996–2000 m. pagal partijos „Jabloko“ kvotą – Rusijos Dūmos vicepirmininkas. 2000 m. M. Jurjevas nutraukė politinę veiklą ir pasuko į žurnalistiką, yra M. Leontjevo žurnalo „Odnako“ („Tačiau“) bei kelių kitų panašios pakraipos leidinių nuolatinis autorius. Tiesa, literatūra ir publicistika – tai tik M. Jurjevo hobis. Jis tebėra klestintis verslininkas, aktyvus daugelio Rusijos verslo asociacijų narys, tarp kitko, neseniai savo verslą perkėlė į JAV, kur, pasak jo, verslui plėtoti sudarytos geresnės sąlygos. Taigi – patriotas pragmatikas.

„Trečioji imperija“ išleista 2007 m., jos apimtis gana įspūdinga – 640 puslapių. Knygos chronologinės ribos (jei galima taip pavadinti) apima Rusijos imperijos kūrimosi laikotarpį nuo seniausių laikų, t. y. valstybingumo ištakų, iki XXI amžiaus vidurio (knygos pasakotojas – Lotynų Amerikos gyventojas, pasakojama 2054 m.). Jau užsiminėme, kad knygą verta panagrinėti dėl šiandieninių politinių aktualijų, todėl straipsniu nesiekiama aptarti viso jos turinio – norima tik akcentuoti tam tikrus epizodus, kurie atrodo visiškai adekvatūs ar aktualūs nūdienos įvykiams.

Laikotarpis po Stalino mirties knygoje vaizduojamas kaip regresas: SSRS-Rusija tik „valgė“ Stalino palikimą, o viso to rezultatas – Sovietų Sąjungos žlugimas: prarasta Ukraina, Vidurinė Azija, Kazachstanas. Boriso Jelcino (pasakojime jis vadinamas Borisu Prakeiktuoju) valdymo tarpsnis – tai visiška valstybės ir visuomenės degradacija: 1991–1999 metai apibūdinami kaip nuosmukis, iš kurio Rusiją ištraukia 2000 m. į valdžią atėjęs Vladimiras Restauratorius (V. Putino prototipas). Valdant V. Putinui Rusija vėl tampa galinga supervalstybe, grįžta jos nacionalinis identitetas ir savigarba. Deja, Vakarų tai netenkina: jie, matydami, kaip puikiai tvarkosi Rusija, ir suvokę, kad ji, nepaisydama nieko, turi potencialą atkurti savo didybę, siekia ją sunaikinti arba bent jau smarkiai susilpninti, todėl padidina spaudimą visose tarptautinės politikos srityse (panašu į dabar Rusijai taikomas Vakarų sankcijas).

M. Jurjevo knygoje konfrontacijos su Vakarais kibirkštį įplieskė ne kas kitas, o kaimyninė Ukraina, kuri buvo daug didesnis dirgiklis Rusijai nei kitos posovietinės valstybės: „ukrainiečiai nesiskyrė nuo rusų ir, tiesą sakant, buvo rusai“. Argumentas bene toks pat kaip ir šiandieninis – rytinės Ukrainos teritorijos gyventojai niekada nelaikė savęs tikrais ukrainiečiais, priešingai, visada jautėsi Rusijos dalimi. Todėl 2007 m. pabaigoje rytų ir pietų Ukrainoje prasidėjo sukilimas. Rytiniuose Ukrainos regionuose paskelbtas referendumas dėl pasitraukimo iš Ukrainos ir prisijungimo prie Rusijos, jame už susijungimą su Rusija balsavo 82 proc. visų regiono gyventojų. Kartu surengiamas referendumas ir Rusijoje, jame už rytų Ukrainos priėmimą į Rusijos sudėtį balsavo 93 proc. jame dalyvavusių. Kaip matome iš šiandieninės patirties, autorius tik ne visai tiksliai nurodė įvykių rytų Ukrainoje datas ir truputį apsiriko su referendumo rezultatais – Krymo referendumas iš tiesų įvyko 2014 m. kovo 16 d. ir jame už susijungimą su Rusija balsavo 96,77 proc. atėjusių balsuoti. Nepaisant to, siužetinių linijų panašumas – neįtikėtinas.

Ukrainos prisijungimas knygoje įvardijamas kaip pirmasis ekspansijos etapas. Toliau pagal panašų modelį prijungiama Kazachstanas (mat Amerika siekė N. Nazarbajevo nuvertimo), Turkmėnija, Baltarusija, Abchazijos ir Pietų Osetijos regionai (pastarieji du, kaip žinome, nuo Gruzijos atsiskyrė, nors ir su skirtingu statusu, 2008 m.). Rusijai prisijungiant vis daugiau teritorijų, 2008 m. panaikinama Rusijos Federacija ir įkuriama Rusijos Sąjunga, kuri tikriausiai yra Eurazijos ekonominės sąjungos – vieno iš pagrindinių V. Putino projektų – prototipas.

Dėmesio verta proklamacija, skelbianti Rusijos valstybės misiją: „Mes esame Eurazijos galia, didžiųjų Eurazijos imperijų paveldėtojai – Romos, Bizantijos, Mongolų ir Rusų-Sovietų, ir mes turime įvykdyti šimtametį Eurazijos tikslą – sujungti į vieną imperiją visą šiaurinę Euraziją – nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno. Tačiau Europa per amžius bandė mus sunaikinti, pavergti ir susilpninti! Niekada daugiau mums neturi būti grėsmės iš Vakarų! Ir todėl pirmiausia, kuriant naują pasaulio tvarką, mūsų užduotis yra tokia: visa Europa turi įeiti į Rusijos imperiją nuo vandenyno iki vandenyno; tai yra ir mūsų istorinė misija, ir imperatyvas mūsų saugumui. Kas pasiduos gražiuoju – gerai, kas nori kovoti – prašom, taip dar geriau, nes, kaip vienas poetas rašė, „sandoris tvirtas tada, kai dėl jo liejasi kraujas“.

Citata, kaip ir pats knygos viršelis bei pavadinimas, aiškiai kvepia imperine nostalgija ir priešiškumu Vakarams, o rusų tautos kolektyvizmo išeities taškas (to neužmirštama pabrėžti ir leidinyje) – karinės (ir ne tik) konfrontacijos su priešu. Šiandieninė konfrontacija tarp Vakarų ir Rusijos bei šalies gyventojų apklausų rezultatai puikiai parodo, kaip stipriai tai konsoliduoja tautą.

Požiūris į Baltijos valstybes M. Jurjevo knygoje išsiskiria brutalumu: 1940 m. Pabaltijo okupacija vadinama susigrąžinimu to, kas nuo seno buvo Rusijos; teigiama, kad „tai, jog daugelį pribaltų ištrėmėm į lagerius, Sibirą, darėm iš tikrųjų be reikalo. Reikėjo ne tremti, o sušaudyti, ir ne daugelį jų, o visus“. Baltijos valstybės apibūdinamos ne tik kaip nevertos išlikti kaip valstybės (juk po pasaulinės imperijos sukūrimo nė viena valstybė neišsaugos savo suvereniteto), bet ir jų gyventojai neverti išlikti kaip tautos, „todėl pradėję įsiveržimą mes žudysim ir griausim, kiek tiktai galėsim, nes pribaltams pasigailėjimo nebus“.

Knygoje brėžiama vizija, kad 2020 m. prasidės Pasaulinis karas ir iki 2022 m. liks tik penkios civilizacijos: Rusijos imperija, Amerikos federacija, Islamo kalifatas, Kinijos respublika, Indijos konfederacija. 2022 m. Šv. Elenos saloje susitikęs šis penketukas paskelbia tvarkingo pasaulio eros pradžią, pasidalija vandenynus, Antarktidą, teritorijas Mėnulyje, Marse.

Keleto šios knygos epizodų nupasakojimu su ekskursais į šiandienos įvykius nesiekiama ieškoti ribos tarp pramanytų fantazijų ir pagrįstų prognozių, nes Rusija, kaip žinome, neprognozuojama. Tačiau tai, kad rusų spaudoje sklandė gandai, jog knygą perskaitė visa prezidento administracija ir net pats prezidentas, bei tokie knygos vertinimai kaip vieno iš pagrindinių Kremliaus geopolitikos ekspertų Aleksandro Dugino („Daugelis iš mūsų kartos, be abejo, sutiks ją ne kaip fantaziją, o kaip instrukciją veikti. […] Tokią Rusiją, kokią mums rodo Jurjevas, norisi statyti, dėl jos norisi ir mirti, ir žudyti.“) vis dėlto kelia nerimą, ar tikrai pagrindinis knygos teiginys „Maskva yra Trečioji Roma ir ketvirtosios nebus“ ateityje nebus įgyvendintas.

Norintys išsamiau susipažinti su knygos turiniu, gali tai padaryti paspaudę nuorodą.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 60)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (296)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (51)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (153)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (10)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (15)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras