Europoje vėl ryškėja skirtis tarp Rytų ir Vakarų. Šį kartą ji tarsi dalija Europos Sąjungą (ES). Rytinės šalys narės (pirmiausia Lenkija ir Baltijos valstybės) ir toliau sparčiai įsilieja į Bendriją (šiame kontekste svarbi Rusijos politika), tačiau, pavyzdžiui, Didžioji Britanija yra visai kitokia nei anksčiau minėtos šalys tiek geografiškai, tiek politiškai. Žiniasklaidoje vis garsiau nuskamba jos pasitraukino iš ES klausimas. Dėl jo daug diskutuojama ir šalies viduje.

Jeigu D. Britanija paliktų ES, ko gero, savo galią bandytų stiprinti Prancūzijos ir Vokietijos ašis, o pati D. Britanija esą susilpnėtų. Škotija toliau siektų nepriklausomybės, o euroskeptikai primintų, kad D. Britanijai geriau atskirai. Šios politinės jėgos pastaruoju metu šalyje stiprėja. Buvęs Europos Komisijos (EK) prezidentas José Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozas) akcentuoja, kad D. Britanija, būdama didelė valstybė, ES yra gerokai izoliuota.  

Dabar D. Britanija nėra pagrindinė žaidėja sprendžiant dėl Europos augimo strategijos. Į šią šalį nedaug atsigręžiama tariantis dėl Graikijos ateities. D. Britanijai nesiseka atrasti naują tarptautinį vaidmenį. Pasitraukimas iš ES tarsi nepadėtų tokiame procese. Ekspertai mano, kad pasitraukus iš Bendrijos šalyje tektų mažinti darbo vietų, neatmestina, jog susilpnėtų eksportas ir investicijos. Narystė ES stiprina D. Britanijos konkurencingumą ir prekybą.

Tiesa, šiuos argumentus svarbu apsvarstyti prisimenant, kad egzistuoja ekonominis nesaugumas, o visuotinė ekonomika susiduria su iššūkiais. D. Britanijoje vis garsiau skamba antieuropietiškoji Nepriklausomybės partija (UKIP), kurios reitingų augimą rodo nuomonių apklausos. Tokioje politikoje atsiranda nesusikalbėjimas su imigrantais dėl jų situacijos vertinimo. Europa tampa D. Britanijos priešu. Antra vertus, D. Britanijai svarbi lyderystė ES, galimybė sustiprinti savo poziciją. Juk šalies ekonomika auga sparčiai, kai daugelis kitų bloko šalių niekaip negali pasiekti tvaraus ūkio atsigavimo.

Pagal 2015 m. kovo 11 d. portalo http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.