Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Armėnų separatizmo Gruzijoje bijoti nėra ko (65)

Inga Popovaitė, politikos apžvalgininkė
2015 03 27

Kalbos, kad Gruzija gali prarasti pietvakarių Samcchė Džavachetijos regioną, kuriame daugiausia gyvena etniniai armėnai, garsiau pasigirdo iškart po referendumo Kryme praėjusių metų kovą. Tokias kalbas kursto nerimstanti Kremliaus remiamų separatistų kova su Kijevo pajėgomis Ukrainos rytuose ir tylus, bet kryptingas prarajos tarp Abchazijos bei Pietų Osetijos regionų ir Gruzijos gilinimas.

Gruodį Abchazija su Rusija pasirašė strateginės partnerystės sutartį, o vasarį jos pėdomis pasekė ir Pietų Osetija, pasirašiusi sutartį su Rusija dėl švelnesnio sienos režimo. O kovo pradžioje Rusija šiuose regionuose, Kryme ir karinėje bazėje Armėnijoje surengė karines pratybas.

Tokia agresyvi Rusijos politika Pietų Kaukaze kai kuriems ekspertams kelia baimę, kad ši valstybė gali siekti atplėšti dar vieną Gruzijos gabalą – armėnų gyvenamą Samcchė Džavachetiją.

Baimė dėl separatistų Samcchė Džavachetijoje

Sausio pabaigoje naujienų portalas Aljazeera išspausdino saugumo analitiko iš Vašingtono Luke Coffey straipsnį, kuriame atvirai svarstoma, kad Samcchė Džavachetijos regionas gali tapti dar vienu konflikto židiniu Pietų Kaukaze. Pasak analitiko, tai būtų labai palanku Rusijai, nes taip ji atplėštų dar vieną Gruzijos teritorijos gabalą, taip pat Kremlius būtų visu žingsniu arčiau link sausumos koridoriaus tarp Rusijos karinės bazės Giumri (Armėnija) ir Pietų Osetijos. L. Coffey taip pat pabrėžė strateginę šio regiono svarbą: per jį eina Baku–Tbilisio–Džeichano naftotiekis ir Pietų Kaukazo dujotiekis, tiesiama geležinkelio atkarpa, sujungsianti Stambulą su Baku per Tbilisį.

Kartu su šiomis priežastimis paminėdamas, kad didžiąją dalį šio gana skurdaus regiono gyventojų sudaro etniniai armėnai, nepatenkinti tam tikrais Tbilisio politikos aspektais, L. Coffey spėja, kad Samcchė Džavachetijos regioną netrukus gali supurtyti dar vienas etninis separatistinis konfliktas.

Aišku, žvelgiant iš Vašingtono, gali iš tikrųjų atrodyti, kad dar vienas karinis konfliktas Pietų Kaukaze – ne už kalnų. Tačiau bet kuriam analitikui tereiktų pačiam nuvykti į šį regioną, kad įsitikintų, jog jo gąsdinančios prognozės parašytos šakėmis ant vandens.

Didelis nedarbo lygis

Samcchė Džavachetijoje lankiausi prieš Kalėdas, gruodžio viduryje. Atvykusi į Achalkalakio miestą, esantį už pusketvirtos valandos kelio nuo Tbilisio, tikrai pasijutau kaip kitoje valstybėje: gruzinų kalbą ir rašmenis pakeitė armėnų kalba ir alfabetas, netgi gyvenamųjų namų architektūra labiau priminė matomą Armėnijos plynaukštėje nei Gruzijoje.

Visą vakarą praleidau kalbėdamasi su vietinio naujienų portalo „Javakheti News“ redaktore Rima Garibijan. Ji neslėpė, kad armėnams čia gyventi nėra saldu. Visų pirma, koją kiša prastos gruzinų kalbos žinios. Nors ir ji, ir jos kolegos gali susikalbėti gruziniškai (jei labai reikia), kasdieniame gyvenime valstybinės kalbos jie nevartoja. Trūkstant praktikos, labai sunku išlaikyti reikiamus testus ir gauti darbą valstybiniame sektoriuje (kartais – ir privačiame) už regiono ribų. O darbo vietomis tiek Achalkalakis, tiek ir visas Džavachetijos regionas pasigirti negali. 2007-aisiais iš Achalkalakio pasitraukusi rusų karinė bazė buvo pagrindinė regiono darbdavė. Šiuo metu čia nėra jokios stambesnės pramonės, o vienintelė Achalkalakio alaus darykla balansuoja ant bankroto ribos jau kelerius metus. Todėl dauguma vietinių traukia uždarbiauti į kaimyninę Armėniją ar Rusiją.

Problemos dėl leidimų gyventi ir smunkančio rublio

Po 2008-ųjų konflikto, kaip pasakojo R. Garibijan, Gruzijos piliečiams tapo labai sunku gauti darbą Rusijoje. Bandydami išspręsti šią problemą, didelė dalis Gruzijos armėnų atsisakė Gruzijos pilietybės ir tapo Armėnijos piliečiais. Iki 2014-ųjų rugsėjo, kol Gruzija atviru glėbiu ir atviromis sienomis laukė atvykstančių užsienio piliečių, jiems nekildavo jokių sunkumų su armėnišku pasu nuomotis butus, mokėti mokesčius, trumpai tariant – jie jautėsi visaverčiais Gruzijos gyventojais, kaip ir jų kaimynai, turintys gruziniškus pasus.

Bet 2014 m. rugsėjį Gruzija pakeitė imigracijos tvarką ir Armėnijos piliečiams, norintiems toliau gyventi Gruzijoje su savo šeimomis, prireikė nuolatinio leidimo gyventi. Nors šį dokumentą gauti nėra pernelyg sunku, vienos paraiškos kaina (210 larių, arba 80 eurų) bei reikalavimas turėti per 1500 eurų banko sąskaitoje kelia nepasitenkinimo bangas tarp skurdžiau gyvenančių Gruzijos armėnų.

Armėnijos žiniasklaida juos palaiko, pabrėždama, kad naujasis imigracijos įstatymas apsunkino gyvenimą keliems tūkstančiams Gruzijos armėnų.

Lyg to būtų negana, nuolat krintantis Rusijos rublis niekais pavertė visus sunkiai Rusijoje uždirbtus pinigus, pridūrė R. Garibijan. Nuo 2014 m. liepos iki 2015 m. vasario rublis dolerio atžvilgiu nuvertėjo 50 procentų.

Siekia integruotis

Tačiau, nepaisydami sunkios socialinės ir ekonominės padėties, Džavachetijos regiono gyventojai nėra pasiruošę atsukti nugaros Tbilisiui, kad ir ką kalbėtų toli esantys apžvalgininkai. Priešingai – vis daugiau mokinių rimčiau mokosi gruzinų kalbos ir mąsto nebe apie Armėnijos, o apie Gruzijos universitetus. Gruzinų kalbos mokytoja Dali Agdgomeladzė pabrėžė, kad jaunoji karta yra labiau pasiryžusi išmokti valstybinę kalbą nei jų tėvai. Jaunimo centro „Ateities namai“ direktorė Sanetik Maitesijan jai antrino, teigdama, kad jų popamokinės gruzinų kalbos grupės kasmet tampa vis populiaresnės.

Čachalijanas perversmo neruošia

Apskritai armėnų separatizmo baimė labiausiai siejasi su nevyriausybine organizacija „Jungtiniu Džavacho demokratijos aljansu“, arba tiesiog „Džavachu“. Šis armėnų nacionalistų judėjimas praeityje iš tiesų garsiai pasisakydavo už politinę nepriklausomybę nuo Tbilisio. „Džavachas“ didžiausią smūgį patyrė 2008-aisiais, kai po sprogimo šalia Achalkalakio policijos vado namų buvo areštuotas judėjimo lyderis Vahagas Čachalijanas bei jo artimiausi bendražygiai.

Tiesa, 2013-aisiais V. Čachalijanas buvo paleistas per Bidzinos Ivanišvilio inicijuotą masinę kalinių amnestiją, bet perversmo Džavachetijoje organizuoti nežada.

Sausio viduryje žiniasklaida pranešė, kad V. Čachalijanas su bendrais ruošiasi sukelti suirutę. Bet, atsakydamas į tokius kaltinimus, V. Čachalijanas pareiškė, kad tokie svarstymai tik kiršina etnines grupes, nes stabilumas Džavachetijoje yra pernelyg svarbus tiek jam, tiek ir kitiems armėnams.

O kai idėjinis separatistų vadas atsiskirti nuo Tbilisio nenori, ir kiti armėnai vis labiau stengiasi įsilieti į Gruzijos visuomenę. Taigi kalbėti apie dar vieną etninį konfliktą ir galimas geopolitines jo pasekmes tėra tuščias burnos aušinimas. Panašiai kaip kalbėti apie galimą Vilniaus krašto autonomiją.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 65)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (86)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras