Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Konfliktas rytų Ukrainoje: blogos nuojautos (106)

Viktoras Denisenko
2015 05 04

Apibūdinti tai, kas dabar vyksta rytų Ukrainoje, – sudėtingas uždavinys. Apie situaciją paprasčiausiai galima būtų pasakyti taip: nei karas, nei taika. Kalbama apie Minsko susitarimų įgyvendinimą, tačiau tas kalbėjimas yra tylus ir labai atsargus, nes kiekvieną dieną konflikto zonoje vyksta susišaudymai, tebežūsta žmonės. Iš esmės karas rytų Ukrainoje perėjo į lėtinę stadiją, tačiau esminis klausimas – ar tai tenkina konflikto dalyvius, t. y. Ukrainą, vadinamuosius separatistus ir Rusiją?

Taikai nepakanka motyvų

Nuo pat konflikto rytų Ukrainoje pradžios buvo prognozuojama, kad jis gali tapti dar vienu įšaldytu konfliktu posovietinėje erdvėje, paversiančiu Donbasą pilkąja zona ilgiems metams. Tai būtų stiprus smūgis Kijevui, nes teritorinės problemos silpnina valstybę, tampa nuolatinės įtampos ir grėsmės šalies saugumui šaltiniu. Be to, apriboja jos galimybes siekti narystės Europos Sąjungoje bei NATO (o to iš esmės ir siekia Rusija). Taigi, įšaldytas konfliktas rytų Ukrainoje yra kaip griežtas geopolitinis antkaklis valstybei. Žiūrint iš tokio taško, Maskva turėtų būti patenkinta susiklosčiusia padėtimi, tačiau yra vienas „bet“...

Kremlius nori, kad pilkoji Donbaso teritorija būtų Ukrainos ekonomikos balanse, t. y. kad Kijevas prisiimtų finansinę atsakomybę už šios erdvės gyvavimą. Tačiau Ukrainos valdžia nenori mokėti už nekontroliuojamą teritoriją. Suprantama, be finansinės paramos sugriautas regionas negalės funkcionuoti, o pirmiausia funkcionuoti nesugebės vadinamųjų separatistų valdžia. Kitų įšaldytų konfliktų praktika rodo, kad tokių teritorijų egzistavimą palaiko parama iš šalies. Galbūt palaikydama pseudoseparatistinę avantiūrą rytų Ukrainoje Rusija manė, kad susitvarkys su naujų pilkųjų zonų finansavimu, tačiau dėl šios agresijos įvestos ekonominės sankcijos ir kritusios naftos kainos verčia Kremlių atidžiau skaičiuoti savo finansus. Galiausiai, dabar jo išlaikomos yra ne tik Abchazija, Pietų Osetija ir Padniestrė, bet ir nuo tos pačios Ukrainos atplėštas Krymas.

Kitas klausimas – ar taikos norėtų ir patys separatistai? Pasak buvusių kovotojų liudijimų, vadinamosiose „liaudies respublikose“ yra susiformavę kriminaliniai režimai. Į konflikto regioną suvažiavo nemažai „laimės ieškotojų“, kuriems labai patinka sukarinta anarchija, suteikianti galią bet kuriam, kas turi rankose automatą. Taikos procesas reikštų tokios anarchijos pabaigą.

Tačiau čia pat atsiranda nemažai probleminių aspektų – klausimai pirmiausia susiję su tuo, ar vietinių „liaudies respublikų“ „valdžiai“ pavyktų nuginkluoti nekontroliuojamas kriminalines pajėgas. Ar Rusija norėtų, kad tokią patirtį ar žudymo įpročius įgiję arba atnaujinę jos piliečiai grįžtų namo? Taip pat, kaip minėta, neaišku, kas prisiims finansinius įsipareigojimus už teritorijas taikos atveju, nes kol vyksta karas, Maskva vienaip ar kitaip priversta investuoti į savo globojamus pseudoseparatistus, tačiau, įsitvirtinus taikai, gali sumažinti ar net nutraukti finansavimą.

Visa tai rodo, kad, deja, stimulų karui yra daugiau nei stimulų taikai. Apie tai, kad įmanomas naujas karinės eskalacijos laikotarpis, byloja ir naujienos iš konflikto zonos.

Sunkioji technika grįžta į pozicijas

Yra daug liudijimų, kurie leidžia teigti, jog rytų Ukrainos konflikto zonoje taikos nėra. Ukrainos informacinis portalas inforesist.org beveik kiekvieną dieną pateikia ukrainiečių pozicijų apšaudymų suvestinę. Situacija bet kurią akimirką gali įkaisti ir pereiti iš apsnūdusių į aktyvių susirėmimų stadiją.

Kad susitarimo dėl ugnies nutraukimo nesilaikoma, kalba ir separatistai. Jie, suprantama, viskuo kaltina ukrainiečius. Prisidengdami neva Ukrainos pajėgų vykdomomis provokacijomis, jie pradėjo grąžinti į ankstesnes pozicijas sunkiąją ginkluotę (tai yra tiesioginis Minsko susitarimų pažeidimas). Apie ginkluotės grąžinimą į pozicijas pareiškė „Donecko liaudies respublikos“ vadovas Aleksandras Zacharčenka.

Fiksuojami ir nauji antiteroristinės operacijos pajėgų susirėmimai su separatistų kovotojais. Pavyzdžiui, tuo metu, kai buvo rašomas šis straipsnis, tarptautinio rezonanso sulaukė konflikto zonoje esančios Širokino gyvenvietės apšaudymas.

Atrodo, kad artimiausiu metu teks kalbėti apie naują aktyvų karinio konflikto etapą. Prie tokios situacijos dabar artėjama gana sparčiai.

Karas persikels į Rusiją?

Karinis konfliktas rytų Ukrainoje gali turėti ir netikėtų pasekmių. Nėra paslaptis, kad tiek Krymo aneksija, tiek pseudoseparatizmo proveržis Ukrainos rytuose buvo naudojami Rusijoje aklai patriotinei mobilizacijai, visuomenės suvienijimo aplink Kremlių (tariamos grėsmės vadinamajam „rusų pasauliui“ akivaizdoje) reikmėms. Tačiau tęsiantis konfliktui jo propagandinis potencialas senka.

Gali būti, kad naujas aktyvios konfrontacijos pliūpsnis sugebės kuriam laikui atgaivinti ir mobilizacinį šio konflikto potencialą (tačiau reikia suprasti, kad tai mobilizuoja ne tik Rusijos, bet ir Ukrainos visuomenę, kuri mato ne tariamą, bet realią grėsmę). Kita vertus, konfliktas reikalauja finansinių išteklių, kurių Maskvai pradeda trūkti. Suprantama, Kijevo finansiniai pajėgumai yra menkesni nei Kremliaus, tačiau Ukraina tiesiog negali nuleisti rankų ir pasiduoti, o Maskva, visada deklaravusi nedalyvaujanti šiame konflikte, reikalui esant turi galimybių dairytis atsitraukimo kelių.

Tačiau pasitraukimas iš konflikto rytų Ukrainoje gali nuvilti mobilizuotą Rusijos visuomenę, grąžinti į dėmesio centrą vidines Rusijos problemas. Maskvai to nereikia. Šią problemą provokuojančiame tekste „Rytoj buvo karas“ nagrinėja rusų žurnalistas Olegas Kašinas. Jo teigimu, konfliktas Donbase jau neturi potencialo įaudrinti Rusijos visuomenę, kuriai dabar būtinai reikia karo (nes jis tapo tam tikru narkotiku). Atsižvelgdamas į tai, O. Kašinas prognozuoja naują karą, tačiau jau pačioje Rusijoje, kur taikiniu gali tapti Čečėnija. Daryti tokias prognozes O. Kašinui leidžia neseniai nuskambėję Ramzano Kadyrovo pareiškimai, kad jis leido savo jėgos struktūrų atstovams šaudyti į federalinių (ir kitų regionų) jėgos struktūrų atstovus tuo atveju, jeigu jie vykdo operacijas Čečėnijos teritorijoje be suderinimo su Groznu, t. y. su juo pačiu.

Žinoma, galima diskutuoti, ar Kremlius norės perkelti karą į savo teritoriją vardan politinės mobilizacijos bei kitų galimų tikslų (pavyzdžiui, R. Kadyrovo nustūmimo nuo valdžios ir tikros federalinės kontrolės Čečėnijos teritorijoje atkūrimo). Viena vertus, tokios prognozės skamba gana netikėtai, bet jose įmanoma atrasti ir racionalų grūdą. Tuo atveju bent jau turės užsiėmimo Rusijos piliečiai, kurie kaip samdiniai važiavo į Donbasą ir įgijo ten atitinkamos patirties.

Bet kuriuo atveju čia dėmesio verta O. Kašino mintis, kad Rusijai – jos valdžiai ir visuomenei – reikia karo. Lygiai taip pat karo reikia ir vadinamiesiems separatistams Donbase, nes karas yra jų gyvenimo būdas. Tokioje situacijoje Kijevas irgi neturi kur trauktis. Šis užburtas ratas verčia su nerimu laukti karinės konfrontacijos rytų Ukrainoje paaštrėjimo arba net naujų karštųjų taškų atsiradimo. Nuojauta lyg ir sako, kad tai gali prasidėti pasibaigus pergalės kare prieš Vokietiją 70-mečio iškilmių Maskvoje minėjimui.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 106)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras