









|
|
|
|
Jurijus Levykinas. Atsisveikina su G7 ir žvalgosi į BRICS?
2015 05 12

Pasak Aleksejaus Puškovo, Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininko, Rusijai nebeįdomi G7 ir labiau priimtinas BRICS blokas, kuris subūrė Braziliją, Rusiją, Indiją, Kiniją bei Pietų Afriką.
G7, kuri birželį susitiks Vokietijoje, virto JAV ir jų artimesnių sąjungininkių klubu. Ten nėra nei Rusijos, nei Kinijos. Mums įdomesnis BRICS formatas, parašė A. Puškovas Twiterio paskyroje.
Paminėsime, kad G8 (Didysis aštuonetas) virto G7 po to, kai 2014 metais vietoj planuoto Didžiojo aštuoneto susitikimo Sočyje įvyko septynių valstybių susitikimas Briuselyje, eliminavus Rusiją. Tokį sprendimą padiktavo Maskvos pozicija dėl Krymo ir įvykių ten. G7 grupei dabar priklauso Vokietija, JAV, Kanada, Japonija, Prancūzija, Didžioji Britanija ir Italija.
Agentūra RIA Novosti pranešė, kad Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas teigė, kad niekas Rusijos iš G8 neišvarė, nes tai tiesiog neformalus klubas, kuriame aptariami įtakingiausioms pasaulio šalims rūpimi klausimai, tai anaiptol ne kažkokia struktūra, iš kurios galima būtų išvaryti ir čia jokių narystės atėmimo procedūrų nėra.
Galima manyti, kad kategoriškas Valstybės Dūmos nario A. Puškovo pasisakymas dėl G7 ir BRICS, šių struktūrų palyginimas turėjo politinę potekstę. Tačiau vadinamojo BRICS bloko, šio savotiško tarpvalstybinio klubo, dalyves daugiausia sieja ne realūs ir bendri projektai, o idėja priešintis Vakarams, kuri net nėra tinkamai susiformavusi. BRICS blokas turi daug silpnų vietų (skirtingi šalių dalyvių ekonomikos plėtros lygiai, nevienoda integracija didžiosiose pasaulio rinkose, kai kurie istoriniai, politiniai prieštaravimai, pvz., tarp Indijos ir Kinijos).
Pagal 2015 m. gegužės 6 d. Utro.ru informaciją parengė Geopolitinių studijų centras. |
|
|
Straipsnis komentarų neturi |
|
|
Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus. |
|
|
|
|


Iššūkių aplinkai geopolitika (921) 2017 03 08

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.
Vokietijos biudžeto perteklius rekordinėse aukštumose (128) 2017 03 01

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.
Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (224) 2017 02 22

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.
Kinijai reikalinga nauja strategija (297) 2017 02 15

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje.
Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (79) 2017 02 08

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas. |
|