Gegužės 11–14 d. Lietuvoje vyksta tarptautinės pratybos „Baltijos tvirtovė 2015“, kuriose dalyvauja 20 karinių vienetų ir tris tarptautinius štabus sudarantys karininkai.

Pratybas „Baltijos tvirtovė“ nuo 2008 metų rotacijos principu rengia Lietuvos, Latvijos ir Estijos karinės jūrų pajėgos. Šiemet, kaip pranešė naujienų agentūra „RIA Novosti“, dalyvauja ne tik BALTRON jūrų eskadros kariniai laivai, bet ir NATO nuolatinės parengties laivų junginys, laivai ir kateriai iš Belgijos, Estijos, Didžiosios Britanijos, Latvijos, Lenkijos, Norvegijos, Nyderlandų ir Vokietijos.

Be to, Baltijos jūroje treniruojasi Lietuvos karinių jūrų pajėgų povandeninių veiksmų komanda, taip pat taktinėse pratybose dalyvauja du Lietuvos karinių oro pajėgų orlaiviai.

Vykstančioms tarptautinėms karinėms pratyboms vadovauja Lietuvos karinės jūrų pajėgos.

Rusijos ir Kinijos kariai treniruojasi Viduržemio jūroje

Rusijos Federacijos gynybos ministro pavaduotojas Anatolijus Antonovas paskelbė žurnalistams, kad Viduržemio jūroje gegužės 11–21 d. vyks bendros Rusijos ir Kinijos karinės pratybos „Jūrinių regionų bendradarbiavimas 2015“.

„Pratybose dalyvaus iki 10 įvairių tipų laivų, priklausančių Rusijos ir Kinijos karinių jūrų pajėgoms“, – sakė A. Antonovas po Rusijos Federacijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu ir Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausiosios karinės tarybos pirmininko pavaduotojo Fan Čanluno įvykusių derybų.

Pagal A. Antonovą, pratybos surengtos siekiant koordinuoti praktinius veiksmus, kad galima būtų atremti galimus iššūkius ir „užtikrinti laivybos saugumą pasaulio vandenyne“. „Tai yra svarbu, – teigė Rusijos atstovas, – nes dvi mūsų šalys susiduria su bendromis grėsmėmis. Reikia pabrėžti, kad šios bendros pratybos nenukreiptos prieš jokią trečiąją šalį ir nesusijusios su šio regiono politine aplinka.“

Pagal 2015 m. gegužės 11 d. „Vesti.lv“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras. 

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.