Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Štai koks jis, tankas T-14 „Armata“ (79)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2015 05 15

Gegužės devintos dienos parade Rusija pademonstravo savo naujausią šarvuotąją techniką, taip pat ilgai lauktą tanką T-14 „Armata“ (būtina pažymėti, kad „Armata“ yra unifikuota sunkioji vikšrinė platforma, kurios pagrindu bus gaminamas ne tik tankas T-14, bet ir sunkioji pėstininkų kovos mašina T-15, sunkioji haubica „Koalicija-SV“ ir kitos karinės mašinos). Reakcija į šį gaminį nevienareikšmiška. Rusiškas oficiozas, žinoma, tik giria naujovę. Vakarų spauda buvo skeptiškesnė.

Pavyzdžiui, amerikiečių žurnalas „The National Interest“ parašė, kad vakariečiai kol kas netiki deklaruojamomis T-14 galimybėmis ir apskritai nesupranta, kaip kenčianti nuo sankcijų šalis su senkančiais ištekliais ketina gaminti nepigų naujosios kartos tanką, juk viskas gali baigtis taip, kaip baigėsi nepatempusiai karinės konkurencijos su Vakarais Sovietų Sąjungai. Pabandykime pasiaiškinti.

Pirmas klausimas, susijęs apskritai su „Armatos“ kūrimo prasmingumu. Daugybė karinių ekspertų kartoja, kad tankas yra karo dinozauras ir kovos lauke savo atgyveno. Sukurti ką nors iš principo naujo šioje srityje labai sunku, todėl neverta net stengtis. Kaip pažymėjo Niujorko universiteto Globalių problemų centro ekspertas profesorius M. Galeotti, tankai gerai atrodo per paradus, tačiau ne jie bus lemiamas veiksnys ateities karuose. „Armatos“ jis nelaiko proveržiu, galinčiu pakeisti žaidimo taisykles, ir apskritai naujojo rusiško tanko vaizdas, anot M. Galeotti, geresnis negu jo kovinės charakteristikos.

Tačiau, pavyzdžiui, konfliktas Ukrainoje parodė, kad tankai dega, bet kariauja, ir kartais net yra labai efektyvūs (tiesa, lokalaus konflikto atveju ir nesant efektyvios prieš juos nukreiptos kovos lauko aviacijos). Šioje vietoje galima prisiminti W. Churchillio mintį apie demokratiją, kuri esanti blogiausia valdymo forma, bet kol kas pasaulis nieko geresnio nesugalvojo. Taip ir su tanku: jis turi daugybę trūkumų šiuolaikiniame kare, bet lieka jo darbiniu arkliuku. Kaip pažymėjo Politinės ir karinės analizės instituto direktoriaus pavaduotojas A. Chramčichinas, tankai išgyvena krizę, bet nemiršta, ir, pavyzdžiui, amerikiečiai per antrąjį karą Irake įvažiuodavo į Bagdadą tankais, o kovai su partizanais tankas jiems buvo pagrindas. Esmė šiuo atveju ne tiek tanko charakteristikos, kiek jo naudojimo būdas. Kitaip tariant, protingas tanko naudojimas iš dalies kompensuoja jo trūkumus ir sustiprina pranašumus. Todėl tobulinti jį verta, nes padidėja manevro (taikymo) laisvė.

Ką gi tokio išskirtinio sugalvojo šį tanką sukūrę Uralo transporto mašinų gamybos konstravimo biuro meistrai?

Pirma, ekipažas sėdi izoliuotoje kapsulėje, iš kurios valdo automatizuotą tanko bokštą. Todėl, net jeigu „aplinka“ bus sunaikinta, žmonės turėtų likti gyvi (o kur dar pažangi „aktyvioji“ ir „pasyvioji“ tanko apsauga). Antra, T-14 turėtų šaudyti toliau negu jo vakarietiški konkurentai (daugiau nei 3,5 km atstumu). Trečia, pažymimas „Armatos“ greitis ir manevringumas. Šiame kontekste „Strafor“ apibūdino T-14 kaip ambicingą ir apgalvotą koncepciją.

Tačiau ne viskas yra taip gerai, kaip atrodo. Pradėkime nuo smulkmenų. Per generalinę Pergalės dienos parado repeticiją gegužės 7 d. „Armatos“ variklis ėmė ir užgeso. Prie to dar galima pridėti kalbas apie kartonines (ar skardines) tanko detales. Pasigavę šias naujienas, kritikai paskubėjo pasijuokti iš T-14. Bet jie gali būti neteisūs.

Užgesti „Armata“ galėjo dėl kelių priežasčių. Pirma, Rusijoje yra sena kvaila tradicija priversti gamintojus paruošti gaminį iškiliai datai. Štai ir dabar valdžia galbūt pareikalavo tanko paradui, nors jis dar nebuvo iki galo baigtas. Kitaip tariant, mašina gali būti visai gera, bet, kaip ir kiekvienam naujam technologiškai sudėtingam mechanizmui, reikia laiko sustygavimui. Dabar reikėjo skubėti, o skubėjimas paprastai geruoju nesibaigia. Antras paaiškinimas dar paprastesnis – vairuotojo kaltė: teigiama, kad tanką „Armata“ vairavo paprasti kareiviai, praėję mėnesio apmokymus. Po incidento tanką ramiai užvedė jo bandytojas iš „Uralvagonzavod“ gamyklos. O dėl kartono, tai šiuo atveju vėlgi gali būti du paaiškinimai. Pirmas, jau minėtas tanko neišbaigtumas, kurį teko maskuoti visais įmanomais būdais. Antras, T-14 charakteristikų slėpimas, kad „užsienio draugai“ nepamatytų visų detalių.

Tačiau kur kas reikšmingesnis yra „stebuklo“ kainos klausimas. Tam tikrais duomenimis, ji siekia aštuonis milijonus dolerių. Palyginimui: net prabangą mėgstančių amerikiečių „Abrams“ kainuoja 5–6 mln. dolerių, ką jau kalbėti apie vokiškus „Leopardus“. Šiame kontekste pažymėtini du dalykai. Pirma, aukštesnė tanko T-14 kaina, palyginti su analogais, turi savo technologinį paaiškinimą. Paprastai sakant, „Armata“ yra ne T-72 modernizacija (kaip T-90), o iš principo naujas gaminys, kuriam reikėjo brangių ir Rusijai sudėtingų technologinių sprendimų (plačiau galima žiūrėti "Vzgliad"). Antra, geri daiktai yra brangūs. Galima nusipirkti „Lada“ ir važinėti, o galima „Toyota“. Galima modernizuoti T-72 ir vis tiek deginti juose tankistus konfliktų metu, o galima nusipirkti „Armata“ ir taip išgelbėti daugiau kareivių gyvybių.

Ir čia mes vėl priartėjame prie esminio klausimo, kuris buvo suformuluotas straipsnio pradžioje: kiek galima tikėti deklaruojamomis T-14 charakteristikomis? Jeigu jos realios, tanką galima pirkti, juolab kad serijinė gamybą turėtų sumažinti jo kainą. Pagaliau, pradiniu laikotarpiu „Armatos“ įsigijimą galima derinti su paskutinės T-90 versijos pirkimu ir T-72 modernizavimu. O jeigu pristatomos T-14 galimybės yra grynai propagandinės, tuomet kainos ir kokybės dėsnis reikalauja atsisakyti šio produkto.

Tačiau niuansas tas, kad efektyvumo taisyklė, kai tai susiję su kariniais reikalais, valstybėse ne visada galioja. Pavyzdžiui, prisiminkime amerikietiško tariamai penktos kartos naikintuvo F-22 istoriją. Jo kaina, palyginti su alternatyvomis, kosminė. Tačiau gera reklaminė kampanija padarė savo, ir valstybė išleido krūvą pinigų „Raptor“ įsigyti. Bet laikui bėgant pradėjo aiškėti, kad F-22 turi rimtų technologinių bėdų, iš esmės nėra penktos kartos ir faktiškai tapo geru karinio biudžeto įsavinimo instrumentu.

Su tanku T-14 „Armata“ gali atsitikti tas pats, nors gal „praktiniai“ (kariniai) bandymai parodys, kad jis vertas savo kainos. Ką jau ką, o tankus Rusija kurti lyg ir moka.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 79)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras