Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Taika baigiasi Baltijos valstybėms (73)

2015 05 20

Rašytojas ir žurnalistas Thomas C. Theineris, penkerius metus gyvenęs ir dirbęs Kijeve, tinklaraštyje euromaidanpress.com paskelbė seriją straipsnių apie Baltijos jūros regiono valstybių galimybes pasipriešinti vis realesnėmis tampančioms karinėms grėsmėms iš Rusijos. Serija prasideda bendras grėsmes nagrinėjančiu straipsniu „Taika baigiasi“ („Peace is over“), toliau grėsmės ir galimybės jas neutralizuoti detalizuojamos straipsniuose „Taika baigiasi Švedijai“, „Taika baigiasi Lenkijai“ ir „Taika baigiasi Baltijos valstybėms“ („Peace is over for Sweden“, „Peace is over for Poland“, „Peace is over for the Baltic States“).

Spausdiname straipsnio „Taika baigiasi Baltijos valstybėms“ pirmos dalies – apie Baltijos valstybių politines, ekonomines, socialines ir gynybines galimybes pasipriešinti karinei grėsmei iš Rusijos pusės – vertimą į lietuvių kalbą (antroje straipsnio dalyje detalizuojama Baltijos valstybių kariuomenių ginkluotės įvairovė ir pateikiami siūlymai, kaip, siekiant taupyti gynybai skiriamas lėšas, būtų galima laipsniškai optimizuoti šių valstybių kariuomenių apginklavimą). Visą straipsnį galima rasti čia.

Baltijos valstybės Estija, Latvija ir Lietuva yra didžiausiame pavojuje. Šimtmečius engti ir išnaudoti, bet prieš 25-erius metus išsilaisvinę iš Rusijos jungo, Baltijos valstybių žmonės geriausiai supranta grėsmes, kurias jiems kelia atgimstantis Rusijos nacionalizmas … bent jau estai, nes latvių ir lietuvių karinis pasirengimas grėsmėms yra tiesiog juokingas. Jie vis rėkia, kad jiems būtina pagalba ir solidarumas su Vakarų pajėgomis, kurios juos apgintų, tačiau turi per mažai kareivių, per mažus gynybos biudžetus ir nejaučia būtinybės rengtis gynybai. Asmeniškai aš esu įsitikinęs, kad jeigu pastarosios dvi valstybės per šiuos metus nepasistengs pagerinti situacijos, NATO turėtų jas ginti tik tuo atveju, jeigu kartu būtų užpulta ir Estija.

Latvija, laikydamasi nerimtos nuostatos, kuri tiesiog trikdytų bet kurią kitą tautą, paskelbė, kad 2015 metais ji papildomai savo gynybos poreikiams išleis 28 milijonus eurų… Kaip teigia jų gynybos ministras Vejonis, „didinti savo nacionalinės gynybos galimybes mums yra prioritetas, tai galima matyti iš padidinto 2015 m. gynybos biudžeto“. Dabar Latvija gynybai išleidžia 1 proc. BVP. NATO siekiamas rodiklis yra 2 proc., tačiau valstybei su tokiomis grėsmėmis jis turėtų būti didesnis, apie 3 procentus. Europos Komisijos duomenimis, Latvijos BVP 2014 m. buvo 23,8 milijardo eurų, o 2015 m. jis turėtų siekti maždaug 24,5 milijardo. Jeigu Latvija gynybai skirtų tik minimumą – 2 proc., ji 2015 m. turėtų išleisti 490 milijonų eurų. Jos dabartinės išlaidos – 253,8 milijono eurų.

Lietuva pagal išlaidas irgi buvo panaši atsilikėlė, bet šiemet ji padidino gynybos išlaidas daugiau nei 30 proc. ir planuoja išleisti šiam tikslui 424,5 milijono eurų. Lietuva vėl įvedė naujokų šaukimą į kariuomenę. Kadangi anksčiau Lietuva gynybos išlaidoms skyrė mažiausią procentą visoje ES, net ir po šio padidinimo jos išlaidos gynybai vis dar tesudaro varganus 1,11 proc. BVP. Kita vertus, Estija gynybai visada skyrė rimtą dėmesį ir nuolat jai išleisdavo 2 proc. BVP, o 2015 metams šį rodiklį padidino iki 2,05 proc. BVP. Šiais metais mažiausia iš Baltijos valstybių gynybai išleis 412 milijonų eurų.

Visos trys Baltijos valstybės gynybai gali skirti daugiau pinigų. Jų ekonomikos auga, nacionalinės skolos nėra didelės, biudžeto deficitas aiškiai neviršija ES nustatyto 3 proc. slenksčio. EK 2015 m. vasario 5 dienos duomenimis, Lietuvos biudžeto deficitas buvo 1,4 proc. BVP, o nacionalinė skola – 41,8 proc. BVP; Latvijos biudžeto deficitas buvo 1,1 proc., o skola – 36,5 proc. BVP; Estijos biudžeto deficitas – 0,6 proc., skola – 9,6 proc. BVP. Lietuva ir Latvija gana lengvai galėtų padidinti gynybos išlaidas iki 2 proc., ypač įvertinant tai, kad jų pajamų mokestis yra 15 proc., o tai – žemiausias rodiklis ES, išskyrus Bulgariją. Ir radikalus gynybos išlaidų padidinimas yra absoliučiai įmanomas, kaip tai pademonstravo vienas toks vaikinas Putinas, kuris pirmaisiais savo naujos kadencijos metais Rusijos gynybos biudžetą padidino 43 proc. ir nuo to laiko didina po 21 proc. kasmet.

Jei visų Baltijos valstybių požiūris būtų toks kaip Estijos ir gynybai jos visos skirtų po 2 proc. BVP, bendras jų gynybos biudžetas būtų 1,62 milijardo eurų vietoje dabartinių 1,09 milijardo. Tačiau dviejų nuošimčių nepakanka. Šaltojo karo pabaigoje Vokietija gynybai išleisdavo 2,8 proc., Šiaurės Korėja – 2,5 proc., šiuo metu Izraelis išleidžia 5,6 procento. Taigi, Baltijos valstybės gynybai lėšų turėtų skirti bent 2,5 proc. BVP. Tai sudarytų apie 1,83 milijardo eurų per metus, arba 750 milijonų eurų daugiau nei dabar. Turėdamos tokį gynybos biudžetą Baltijos valstybės galėtų finansuoti pajėgas, kurios sugebėtų atlaikyti Rusijos atakas tris ar keturias dienas, kol JAV oro pajėgos neutralizuotų Kaliningradą ir įgytų persvarą ore.

Bet net ir su tokiu padidintu gynybos biudžetu Baltijos valstybės negalėtų atlaikyti Rusijos atakų dėl nesveikai mažo aktyvios kariuomenės ir rezervo karių kiekio. Izraelyje 100 tūkstančių piliečių tenka 2142 aktyvios kariuomenės kariai, Graikijoje – 1008, o labiausiai gynyba besirūpinančioje Baltijos valstybėje Estijoje – 418 karių. Tačiau tai yra labai didelis skaičius, palyginti su 269 kariais Lietuvoje ir 232 kariais Latvijoje. Kodėl Jungtinių Valstijų, parengiančių po 425 karius 100 tūkstančių piliečių, prezidentas turėtų siųsti juos kariauti ir mirti už Lietuvą ar Latviją, kurios į savo karines pajėgas nekviečia tiek pat piliečių?

Tikrasis Latvijos ir Lietuvos požiūrio į gynybą nerimtumas išryškėja lyginant jas su Suomija ir Izraeliu. Suomijoje, turinčioje 12 proc. mažiau gyventojų nei trys Baltijos valstybės, taikos metu yra suformuotos šešios brigados, jų ginkluotėje – 208 tankai „Leopard 2A4“ ir 62 naikintuvai F-18, o Baltijos valstybės turi tik tris veikiančias brigadas su 0 tankų ir 0 naikintuvų. Izraelis, kurio gyventojų yra tik 32,4 proc. daugiau, taikos metu turi 9 aktyvias brigadas su 2 000 tankų ir per 400 naikintuvų; karo atveju Izraelis gali pasiųsti 41-ą gerai parengtą kovos brigadą, o Baltijos valstybės geriausiu atveju – 10 brigadų.

Baltijos valstybėms nebūtina pasiekti Izraelio lygį arba tokį kaip Šveicarijos, turinčios 1677 aktyvius piliečius-karius 100 tūkstančių gyventojų, tačiau Baltijos valstybės privalo iš esmės padidinti savo karines pajėgas. Estija eina teisingu keliu ir yra užsibrėžusi iki 2022 m. turėti 90 tūkstančių rezervo karių. Su tokiu dideliu rezervistų skaičiumi Estija pralenks Izraelį ir pasieks beveik tokį lygį kaip Suomija. Tačiau pietinės kaimynės Latvija ir Lietuva, nerengdamos daugiau rezervo karių, tik menkina rimtus estų laimėjimus. Apskritai visos trys Baltijos valstybės privalėtų turėti po 600 aktyvių karių 100 tūkstančių piliečių, o tai sudarytų maždaug 37 tūkstančių karių pajėgas, kurios būtų 5 000 karių didesnės nei Rusijos pajėgos, dislokuotos 100 km atstumu nuo Baltijos valstybių sienų.

Aš jungiu tris Baltijos valstybes į vieną grupę, nes teisingiausias kelias joms yra sujungti dalį savo gynybos struktūrų. Trišalė sutartis, įpareigojanti Estiją, Latviją ir Lietuvą gynybai skirti 2,5 proc. BVP ir turėti po 600 karių 100 tūkstančių piliečių, taip pat įpareigojanti koordinuoti karinės technikos įsigijimus ir steigti jungtinius padalinius, apginkluotus brangiausia bendromis lėšomis įsigyta technika, sukurtų daug stipresnes ir sunkiau įveikiamas pajėgas. O dabar šios trys šalys švaisto nemažus pinigus, viską darydamos pavieniui. Jeigu nori išlikti laisvos, jos turi liautis tai daryti.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 73)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras