Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Grėsmės euro zonai tampa naujomis galimybėmis?

2015 05 27

Europos centrinio banko (ECB) prezidentas Mario Draghi paragino euro zonos šalis susivienyti ir kartu stengtis įgyvendinti bloko ekonomikų reformas. Tokį žingsnį būtų galima apibūdinti kaip naują galimybę kylančių grėsmių ir krizių akivaizdoje. ECB vadovas pažymi, kad nėra kada švaistyti laiko, o vienas centrinis bankas visų euro zonos ekonomikos problemų neišspręs. Čia reikalingas svarus šalių narių vyriausybių indėlis. Skolų kamuojamoms valstybėms svarbu pagerinti viešųjų finansų padėtį. Jeigu nedarbo lygis bus aukštas, o investicijos silpnos, euro zonos ekonomikos plėtra taip pat išliks neužtikrinta.

Pasak M. Draghi, bloko valstybės turi veikti greitai bei atsakingai ir laikytis ECB rekomendacijų. Šiame kontekste derėtų prisiminti ekonominę ir pinigų sąjungą. Dabartinė situacija euro zonoje rodo, kad bet koks delsimas gali būti pavojingas. Svarbus prioritetas yra ir bankų sąjunga. Euro zona turi vis daugiau bendro, procesai vienose valstybėse neišvengiamai paveikia ir kitas. Kai kurie ekspertai pripažįsta, kad tolesnė integracija reikalinga ir esą prisidėtų prie bloko stabilumo, sustiprintų reformų procesus.

M. Draghi akcentuoja, kad blokui būtinas griežtesnis ir skaidresnis biudžeto taisyklių laikymasis. Euro zonos valstybės yra gana skirtingos, kalbant apie užimtumą, ūkio augimą ir produktyvumą. Tokias skirtis reikėtų mažinti. ECB vadovo įsitikinimu, euro zonos šalys narės turėtų gerbti bendrus standartus ir įgyvendinti struktūrines reformas, taip pat kartu įveikti įvairius iššūkius, bendradarbiauti ir dalytis patirtimi bei tam tikromis priemonėmis.

Skolų krizė buvo pamoka daugeliui Europos šalių. Ji priminė ilgalaikio ekonominio (ir ne tik) stabilumo svarbą, taip pat gebėjimo sparčiai ir konstruktyviai reaguoti į problemas reikšmę. Vis dėlto pamokantys sunkumai atskleidė, kad grėsmės gali virsti galimybėmis, tik reikia laiku jomis pasinaudoti. Visų pirma, tam, kad krizė į euro zoną nebesugrįžtų ir ūkio plėtra pirmąjį šių metų ketvirtį būtų taisyklė, o ne išimtis.

Pagal 2015 m. gegužės 23 d. naujienų agentūros „Reuters“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (85)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras