Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Kada palaidosime neapykantą? (1)

Imantas Melianas
2015 05 29

Iš pradžių nenorėjau rašyti šito teksto – atrodė, kad dabar ne metas ir kad niekas manęs nesupras (arba supras neteisingai). O dabar, praėjus Tragedijos šimtmečio minėjimui, – jau negaliu neparašyti, nes kitaip pats dalyvaučiau tame, kas vadinasi „nepasakymas iki galo“.

Balandžio 24 d. perskaičiau vis dar mąstančios Rusijos visuomenės dalies sąžinės balso Gario Kasparovo nuostabų tekstą „Genocido 100-mečiui paminėti“. Dar savaitę prieš tai – Europos Parlamento rezoliuciją šiuo klausimu ir Jo Šventenybės popiežiaus Pranciškaus balandžio 12 dieną ištartus žodžius.

Kaip ir visi normalūs žmones, pasirašau po kiekvienu šių tekstų žodžiu ir esu kartu su tais, kurie sako: „Tai neturi pasikartoti daugiau niekada.“

Šioje vietoje turėčiau dėti tašką, bet negaliu. Klausimai juk neatsakyti. Pavyzdžiui – o kaip su šimtmečio senumo konflikto kitos pusės atstovais, kurių per tarpbendruomeninius susirėmimus buvo nužudyta ne ką mažiau? Ar nuo armėnų etnocentristų rankos žuvę jų kaimynai osmanai nebuvo žmonės? Ir ar nebūtų teisingiau, jei pagerbtume (ne tik šiomis dienomis) visų tuomet nekaltai žuvusiųjų atminimą?

Ar tikrai yra pagrindo priekaištauti ir tapatinti dabartinę Turkiją su hitlerine Vokietija ir stalinine (arba putinine) Rusija? Ir apskritai – ką bendro turi dabartinė, buvusios Rusijos, o ne Turkijos imperijos teritorijoje susikūrusi Armėnija (kurios tariamai turėtų atsiprašyti dabartinė Turkija) su šimtmečio senumo armėnų ir turkų tarpusavio skerdynėmis buvusios Osmanų imperijos žemėse?

Ar tikrai sielvartas dėl baisių šimtmečio senumo įvykių nėra naudojamas kaip uždanga kur kas naujesniems ir šįkart tikrai neginčytinai dokumentuotiems nusikaltimams – pavyzdžiui, Azerbaidžano Respublikos Karabacho istorinės provincijos okupavimui ir etninių valymų joje vykdymui? Etninių valymų, tapačių tiems, kuriuos ukrainietiško Krymo aneksiją pateisinusios Armėnijos galingoji sąjungininkė Rusija yra atlikusi okupuotose Gruzijos teritorijose – Abchazijoje ir Cchinvalio regione?

Ar šis Turkijos dirginimas (žeminimas?) nėra naudojamas tam, kad joje sustiprėtų eurofobinės nuotaikos, būtų dar labiau atitolinta jos įstojimo į Europos Sąjungą valanda ir eventualiai susilpnintas visas NATO pietrytinis flangas? Ar taip jau sunku suprasti – kam tai būtų naudinga?

Ir apskritai – ar tikrai neįmanoma susipažinti su Europos ir Šiaurės Amerikos istorikų darbais šiuo vis dar opiu klausimu, pasirodžiusiais per pastaruosius 50 metų? Tai retorinis ir labiau mūsų politikams skirtas klausimas.

Manau, kad šimtas metų – pakankamas laiko tarpas, per kuri visi turėjome laiko ir progų suprasti, jog jei nenorime laidoti nekaltų neapykantos aukų, privalome pagaliau palaidoti pačią neapykantą.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras