Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Europa, krizės ir euroskeptikai

2015 06 03

Nuo 2008 metų, kai kilo visuotinė finansų krizė, Europos Sąjunga (ES) pateko į „krizių karuselę“. Tai – žiniasklaidoje dažnai aptariami Graikijos ir jos kreditorių nesutarimai, Rusijos ir Ukrainos santykių problematika, pabėgėlių krizė Viduržemio jūroje. Pastaroji susijusi su neramumais Artimuosiuose Rytuose ir karais Afrikoje. Minėtos krizės sukrėtė ES institucijas ir iškėlė Bendrijos galių klausimą, nes atsakas į kilusius iššūkius buvo silpnas.

Neramumai parodė, kad egzistuojančios institucijos ir struktūros veikia neefektyviai. Tai atsiskleidžia dabartinių grėsmių kontekste, o Europos piliečiai reikalauja sprendimų, kuriuos priimti ES ne visada pasirengusi. Dėl šios priežasties ES šalių narių rinkėjai pradeda nusigręžti nuo Bendrijos ir įpareigoja ją keistis. Tikėtina, kad per ateinančius dvejus metus neigiamos nuotaikos ES atžvilgiu tik stiprės. Be to, Jungtinė Karalystė rengs referendumą dėl šalies narystės ES.

Tiesa, gali įvykti taip, kad Didžioji Britanija liks ES nare, o Ispanijoje po rinkimų išsilaikys status quo arba vyks tik nuosaikūs pokyčiai. Visgi galimas scenarijus, kad įvyks „Grexit“ (Graikijos pasitraukimas iš euro zonos) ir „Brexit“ (D. Britanija paliks ES). Be to, Ispanijos rinkimų rezultatai bus panašūs į Graikijos. Šie procesai gali paskatinti kitas šalis apsvarstyti ateitį be ES. Tuo galėtų pasinaudoti euroskeptiškos politinės jėgos. Dėmesio centre vėl atsidurtų Europos integracijos ir viso „Europos projekto“ likimas.

Kitas aspektas – ES lyderiai dažnai neįstengia įveikti iššūkių. „Grexit“ ir „Brexit“ neigiamai atsilieptų ne tik euro zonos stabilumui, bet ir tolesniam ES likimui. Tai – didžiausios grėsmės Europai nuo Šaltojo karo pabaigos. Krizė Europos viduje tampa pavojinga, nes geopolitinė aplinka taip pat nestabili. Bendriją pavyksta suskaldyti, o tokios tendencijos palankios euroskeptikams.

ES labai svarbu išspręsti Graikijos krizę. Graikijai reikia ir pinigų, ir reformų, ir greito susitarimo su kreditoriais. Šalis turėtų likti euro zonoje ir ES bei išsigelbėti nuo bankroto. Daug klausimų kelia ir D. Britanijoje vykstantys procesai, susieti su šalies likimu Bendrijoje. Dabar Davido Camerono laukia derybų dėl ES reformų maratonas. Daug kas priklauso nuo kompromisų ir pamatuotų sprendimų.

Pagal 2015 m. gegužės 30 d. portalo http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras