|
Izraelis ir Jordanija: po dvidešimties metų
Živilė Jusaitė 2015 06 03
Jordanija viena iš dviejų Artimųjų Rytų valstybių, XX amžiaus pabaigoje normalizavusių santykius su kaimyniniu Izraeliu. Izraelio ir Jordanijos ryšių unikalumą rodo tokie žiniasklaidoje vartojami epitetai kaip reta partnerystė, keista Artimųjų Rytų pora, subtili draugystė.
Jordanijos Hašemitų Karalystė yra tik šiek tiek senesnė nei moderni Izraelio valstybė Jordanija nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos paskelbė 1946 metais. Jordanijos teritorijoje, skirtingai nei kitose regiono šalyse (Maroke, Egipte, Irake ir t. t.) istoriškai negyveno žydų bendruomenė, tad dauguma jordaniečių žydus pažįsta tik iš žiniasklaidos. Kita vertus, šalis yra tiesiogiai susijusi su Izraelio ir Palestinos konfliktu. Didelė dalis Jordanijos gyventojų yra kilę iš Palestinos, įskaitant daugiau nei du milijonus palestiniečių pabėgėlių (dauguma jų šiandien yra Jordanijos piliečiai, nors tam tikrais atvejais pilietybė gali būti atimama). Be to, šiandien Izraelio kontroliuojamas Vakarų Krantas 19481967 metais priklausė Jordanijos Karalystei.
Nors Jordanija ir Izraelis nekariavo nuo pat 1967 metais vykusio Šešių dienų karo, taikos sutartį šalys pasirašė tik 1994 metais. Taigi, pernai buvo tyliai paminėtas šalių diplomatinių santykių užmezgimo dvidešimtmetis. Kodėl gi tyliai?
Izraelis su Jordanija dalinasi ilgesnę sieną nei su bet kuria kita kaimyne. Nors šalys neturi karinių bazių viena kitos teritorijoje, jos bendradarbiauja gynybos ir žvalgybos srityse. Provakarietiškos orientacijos Jordaniją į Izraelio glėbį stumia ir radikalusis islamas, o Izraelio vyriausybė nepraleidžia progos pademonstruoti šios pragmatiškos draugystės: Islamo valstybei (IV) pagrobus ir brutaliai sudeginus Jordanijos pilotą Muazą al Kasasbehą, Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu paskambino Jordanijos karaliui Abdulai II ir pareiškė užuojautą. Neabejojama, kad Izraelis prisidėtų prie Jordanijos gynybos IV ar kitokios radikaliojo islamo invazijos atveju.
Jordanijos karalius leidžia sau kritiškai atsiliepti apie Izraelio veiksmus, tačiau Izraelis tai teisina radikalesnių kaimyninių valstybių (Saudo Arabijos, Kataro, Egipto) spaudimu Jordanijai, o tarpvyriausybinis dialogas vyksta toliau. Izraelis turi ambasadorių Amane, Jordanija ambasadorių Tel Avive (nors Izraelis savo sostine yra paskelbęs Jeruzalę, dauguma užsienio valstybių Jeruzalėje turi tik konsulatus, o ambasados yra įsikūrusios Tel Avive). Tikslinga paminėti, kad kaip tam tikrą nepritarimo Izraelio vyriausybės veiksmams (ar neveiklumui) priemonę Jordanija naudoja ambasadoriaus atšaukimą konsultacijoms, pavyzdžiui, reaguodama į neramumus Jeruzalės Šventyklos kalne praėjusių metų pabaigoje.
Nafta neapdovanota Jordanija yra priklausoma nuo Izraelio gamtinių išteklių eksporto. 2014 metų rudenį šalys sudarė 15 milijardų vertės susitarimą, kuriuo Izraelis įsipareigojo tiekti Jordanijai gamtines dujas bent penkiolika metų (tiesa, Jordanijoje vyko piliečių protestai prieš sutarties su Izraeliu sudarymą). Bendradarbiaujama ir vandens išteklių srityje. Vienas naujausių tokio bendradarbiavimo pavyzdžių sprendimas sujungti jėgas bendrame projekte Negyvajai jūrai išsaugoti papildant ją Raudonosios jūros vandenimis. Tokia Izraelio ir Jordanijos partnerystė atitinka JAV interesus ir užtikrina jų ekonominę ir karinę paramą Jordanijai (atitinkamai 700 ir 300 mln. dolerių 2013 metais).
Taigi, dvišaliai Izraelio ir Jordanijos santykiai palengva progresuoja įvairiose srityse, išskyrus vieną ryšius tarp žmonių. 2011 metais atliktos Jordanijos gyventojų apklausos duomenimis, kiek daugiau nei pusė (52 proc.) jordaniečių pasisakė už taikos sutarties su Izraelio nutraukimą, o net 96 proc. neigiamai vertino Izraelio premjerą B. Netanyahu. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad Palestinos autonomijos prezidentas Mahmudas Abbasas taip pat nebuvo populiarus jo nepalaikė 62 proc. respondentų.
Iškalbinga ir kiek savotiška yra valstybių tarpusavio turizmo statistika: 2013 metais Izraelyje lankėsi tik 18 tūkst. jordaniečių, Jordanijoje 218 tūkst. izraeliečių. Nors izraeliečių turistų skaičius gerokai didesnis, dauguma jų renkasi vienos dienos kelionę į Petrą, o sostinės Amano vengia. Net Jordanijoje viešintys ar studijuojantys Amerikos žydai slepia savo žydišką tapatybę, nes bijo būti tapatinami su Izraelio vyriausybe, arabų šalyse laikoma agresyviąja Izraelio ir Palestinos konflikto puse. Taigi, santykių normalizavimas kol kas yra įvykęs tik vyriausybiniu lygmeniu, o norint sukurti artimesnius ryšius tarp žmonių prireiks laiko ir tikslingų pastangų. Tam neabejotinai padėtų Izraelio ir Palestinos konflikto sureguliavimas (esamas status quo netenkina nė vienos pusės, ypač Palestinos). Tačiau, nors Jordanija pasisako už dviejų valstybių sprendimo variantą, ji nėra pakankamai stipri geopolitiškai, kad tarpininkavimo ar kitomis pastangomis išjudintų eilinį kartą aklavietėje atsidūrusias Izraelio ir Palestinos taikos derybas.
Tam tikrą tribūną palestiniečių balsui transliuoti Jordanijai suteikė jos išrinkimas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą (ST) Jordanija drauge su Lietuva ir dar aštuoniomis valstybėmis tapo ST nare 20142015 metų kadencijai. Tiesa, pirmas rimtesnis mėginimas atstovauti palestiniečių interesams baigėsi nesėkme. Pernai gruodį Jordanija pateikė rezoliucijos, pasisakančios už Izraelio pasitraukimą iš Vakarų Kranto iki 2017 metų ir Palestinos valstybės įkūrimą su 1967 metų sienomis, projektą, tačiau rezoliucijai priimti pritrūko vieno balso: už balsavo Jordanija, Prancūzija, Liuksemburgas, Rusija, Kinija, Argentina, Čilė ir Čadas, prieš JAV ir Australija, o Lietuva, Didžioji Britanija, Pietų Korėja, Ruanda ir Nigerija susilaikė.
Nors pozicijos dėl Izraelio ir palestiniečių konflikto skirtingos, o eilinių jordaniečių požiūris į vakarinius kaimynus kritiškas, Izraelis ir Jordanija dvišalėje plotmėje jau turi gerą bendradarbiavimo įdirbį. Radikaliojo islamo grėsmių akivaizdoje Jordanijai siekiant išlaikyti nuosaikumą ir provakarietišką orientaciją, Izraelis vienintelė ganėtinai stabili ir nuspėjama vakarietiškos orientacijos kaimyninė valstybė turėtų išlikti natūralia Karalystės partnere.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga. |