Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Karas prasideda nuo informacinių atakų (3)

Rasa Pakalkienė, lzinios.lt
2015 06 26

„Kodėl informacinę kovą išskiriame kaip dar vieną atsiradusią grėsmę? Todėl, kad pagrindinė kariuomenės užduotis yra apginti savo valstybę: teritorinį vientisumą, visuomenę, vertybes“, – teigė Lietuvos kariuomenės atstovas pulkininkas Saulius Guzevičius. Jis sakė, kad dažnai klausiama, ar galime laimėti. Ir tvirtino: „Privalome.“

„Svarbiausias dalykas kariuomenei – visuomenės palaikymas. Jeigu jį turės, galės sėkmingai atlikti savo užduotį – apginti šalį“, – sakė S. Guzevičius. Jis pabrėžė, kad kariuomenė ne koks nors atskiras užsidaręs Tamplierių ordinas, o visuomenės dalis – ta dalis, kuri, jei reikėtų, pasiryžusi ginti savo šalį. O visuomenė yra potencialus kariuomenės rezervas, papildantis gretas. Todėl suprasti kariuomenės tikslus ir užduotis – nepaprastai svarbu. Kariams moralinė visuomenės parama yra reikšmingas dalykas. Jiems svarbu, kad būtų žinoma, kodėl rizikuoja gyvybėmis, pasirinkdami tokią profesiją. S. Guzevičius pažymėjo, kad tarptautinėse misijose dalyvaujantys kariai gina ir savo valstybę, nors yra ne savo teritorijoje. Jie įsipareigoję sąjungininkams, o šie, jei prireiktų, gintų Lietuvą.

Apie tai ir kitus svarbius dalykus Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento direktorius pulkininkas S. Guzevičius kalbėjo per Žmogaus teisių stebėjimo instituto su partneriais surengtą tarptautinę konferenciją „Žmogaus teisės pasikeitusioje Europoje“. Pranešimo tema – „Priešiškos propagandos įtaka demokratinėje visuomenėje – skirtingos žaidimo taisyklės“.

Informacinė dimensija

„Anksčiau buvo tik sausumos pajėgos, kurios lemdavo mūšio baigtį. Vėliau, kai patobulėjo laivynas, susiformavo jūrų pajėgos, – kalbėjo S. Guzevičius. – Oro pajėgos yra jaunos, atsiradusios neseniai, baigiantis Pirmajam pasauliniam karui ir prasidedant Antrajam. Specialiųjų operacijų pajėgos kaip atskira rūšis – vykstant Afganistano karui. Tačiau dabar mes suprantame, kad mūšio laukas transformuojasi ir atsiranda nauja – informacinė dimensija.“

Lietuvos kariuomenės atstovo teigimu, informacinė kova, įtikinėjimas, psichologinės operacijos, manipuliacijos nėra nauji dalykai, tačiau šiais laikais naudojami įrankiai juos pavertė labai svarbiais. „Dabar karas prasideda nuo informacinių atakų, vyksta joms tęsiantis, jomis ir baigiasi“, – tvirtino S. Guzevičius.

Skirtingos žaidimo taisyklės

Pasak pulkininko, stebint, kas vyksta Ukrainoje, nejučia prisimenamas Samuelio Huntingtono veikalas apie civilizacijų susidūrimą. Ten teigiama, kad ateities karai, konfliktai bus ne tarp tautų, valstybių, o tarp civilizacijų. Veikale taikliai nubrėžtos sienos, sąlyčio taškai tarp Vakarų ir į rytus esančios civilizacijos. Ukrainoje matyti, kurios kelią žmonės nori rinktis. „Tos civilizacijos turi skirtingas normas, tikslus, įsitikinimus, – teigė S. Guzevičius. – O tai, kuo tikime ar įtikime, tampa tikrove. Ir atsispindi veiksmuose.“

Lietuvos kariuomenės atstovas kalbėjo, kad, būdami informacinio karo lauke, turime didžiausią iššūkį – skirtingas žaidimo taisykles. Mūsų normos demokratinės, rinka laisva. Pasak jo, Vakarų pasaulis orientuotas į pelną, o kaimynams svarbu ne jis, o savo žinios transliacija, manipuliacijos skleidimas, tam negailima lėšų. Pulkininkas atkreipė dėmesį, kad Lietuva, ES ir NATO šalis, vis dar įtraukiama į kaimyninės rytinės šalies organizacijų kultūros ir sporto renginius, o Vakarų sistemoje, deja, dažnai nedalyvauja.

Kaip teigė S. Guzevičius, nors Lietuva yra tarp labiausiai kompiuterizuotų šalių ES ir pasaulyje, vienu svarbiausių propagandos įrankių išlieka televizija. Jis informavo, kad, apklausų duomenimis, 97 proc. žmonių televiziją žiūri kiekvieną dieną, iš jų Rusijos televizijos kanalus – 15 proc. lietuvių ir 61 proc. tautinių bendrijų atstovų. S. Guzevičius atkreipė dėmesį, kad prieš mūsų valstybę nukreiptos žinutės dedamos ne tik į naujienų laidas, bet ir į filmus, serialus, kultūros bei kitas programas. Jis pažymėjo, kad Lietuvoje rusiški kanalai ne draudžiami, o baudžiami – tada, kai jie pažeidžia įstatymus: jų transliuojamose laidose nustatoma karo ir nesantaikos kurstymo apraiškų, melas ir dezinformacija.

Dezinformuojančios žinios

Prieš keletą dienų, mūsų šalyje vykstant NATO pratyboms, buvo įsilaužta į Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo interneto svetainę. „Tikėjomės, kad esame pakankamai atsparūs, pasirodo, visada yra kur tobulėti, – sakė S. Guzevičius. – Įsilaužus paskelbtos žinios, dezinformuojančios apie pratybų planus, bandančios sukelti trintį, neva rodančios tų pratybų ne gynybinę, bet agresyvią prigimtį.“

Pulkininkas pabrėžė, kad dabar nepaprastai svarbu yra visuomenės kritinis mąstymas ir atidumas informacijai. Pasak S. Guzevičiaus, neramina nedraugiškuose šaltiniuose randamos dezinformuojančios žinutės apie Lietuvą, panašios į tas, kurios skleidžiamos apie Ukrainą. Neva mūsų šalis neturi teisės į valstybingumą, esame fašistai, skriaudžiame rusakalbius ir taip toliau. Manipuliuojama sąvokomis, kabinamos etiketės, nieko bendro neturinčios su tikrove.

Lietuvos kariuomenės atstovas priminė, kad Krymo aneksija prasidėjo nuo paskelbtų tikrovės neatitinkančių žinių, esą „Ukrainos fašistai skriaudžia, muša ir žudo vietos rusakalbius“. „Vėliau paaiškėjo, kad tai – netiesa, – sakė S. Guzevičius. – Tačiau to užteko priimti sprendimą ir Rusijai įsiveržti į Krymą.“

Šaltinis: lzinios.lt

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 3)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras