Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Kita Rusija - kiek jos dar liko?

Arūnas Spraunius
2007 05 02

Tuo metu, kai ponas Vladimiras Putinas kartu su buvusiu Italijos premjeru Silvio Berlusconiu ir Jeanu Claudu van Dammu Sankt Peterburge stebėjo kovas be taisyklių, iš provincijos suvežtas OMON Maskvoje, o kitą dieną ir tame pačiame Sankt Peterburge  guminėmis lazdomis talžė „Nepritariančiųjų žygio“ dalyvius, tarp jų - ir garbaus amžiaus sulaukusius žmones. Teko ir žurnalistams. Milicija buvo sulaikiusi apie 350 žmonių.

Po poros dienų Kremliaus administracija pareiškė pateisinanti specialiųjų būrių veiksmus: esą pastarieji mėgino nuslopinti radikalų mėginimą destabilizuoti padėtį šalyje. Taip „radikalais“ tapo pasaulio šachmatų čempionas Garis Kasparovas, buvęs premjeras Michailas Kasjanovas bei buvęs  V. Putino patarėjas Andrejus Ilarionovas (taigi – ir kai kurie buvę Rusijos prezidento bendražygiai).

Turbūt liūdniausiai toje vis dėlto makabriškoje situacijoje pasirodė Rusijos generalinis prokuroras Jurijus Čaika, pareiškęs, kad jam nėra žinoma apie nusikalstamus milicijos veiksmus per mitingus Maskvoje ir Sankt Peterburge.

G. Kasparovas paskelbė, kad rengiamos naujos demonstracijos. ,,Gatvių protestai yra paskutinioji įstatymo dar leidžiama priemonė daryti spaudimą šalies valdžiai", - anot dienraščio "Kommersant", sakė G. Kasparovas. Pasak jo, prezidento V. Putino priešininkai savo protestus turi organizuoti efektyviau ir išvesti į gatves daugiau žmonių. 

Bet prieš tai Jungtinio piliečių fronto lyderis G. Kasparovas turėjo apsilankyti pas saugumiečius, mat sulaukė iškart dviejų Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FST) šaukimų - Maskvos ir Maskvos srities skyrių. 

Vakarų žiniasklaidą OMON uolumas nustebino. Silpnumo ženklas ar akivaizdus tarptautinės nuomonės nepaisymas? – maždaug taip Vokietijos ,,Deutsche Welle" pateiktoje apžvalgoje buvo aiškinami omonininkų „išsiliejimo“ motyvai. 

Kad padėtis atvėstų, Kremlius ėmėsi įprastų retorinių vingrybių. ,,Milicija atliko savo pareigą", - pareiškė V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas. Anot jo, pareigūnai tik atrėmė ,,ultraradikalų provokacijas". Bet Kremliaus finansuojamam televizijos kanalui „Russia Today“ tas pats D. Peskovas puse lūpų užsiminė, kad persistengimo iš milicijos pusės galėję būti. Ne pirmas kartas, kai „nepatogaus“ įvykio ar reiškinio esmė skandinama retorikoje ir informaciniame triukšme.

Gana ilgai vadinamoji rusiškoji „civilizacinė“ versija atrodė miglota ir stokojanti turinio, vien tam tikras propagandinis  (ar viešųjų ryšių) produktas. Bet paskutiniai įvykiai rodo, kad ponas V. Putinas ir jo bendražygiai savo vadovaujamai šaliai mėgina siūlyti gyvenimo modelį, formuojamą pagal tam tikrą „kagėbistinę“ etiką. Jos esmė nesudėtinga: „Susitvarkyk. Būk kaip visi. Būk žmogus. Tu nekelsi MUMS problemų, nes kaip tu turi gyventi, sprendžiame MES ir tik MES žinome, kas yra tavo laimė.“

Tas pats unitarinis variantas, tik su mobiliaisiais telefonais ir internetu. Kremlius svajoja apie efektyviai veikiančią valstybę, bet jos gyventojai privalo būti „klusnūs“ ir „prognozuojami“ tose informacinėse ir mentalinėse ribose, kurias pats Kremlius ir nustato. Tokį Rusijos visuomenės konsolidacijos metodą galima būtų vadinti „inžineriniu“.

Visi, kas su tokia schema nesutinka, be ceremonijų paverčiami radikalais ir marginalais. Jie tėra „kiti“, tarp kitko, imperinės propagandos intensyviai svaiginamos daugumos vis menkiau suprantami. Prie gyvenimo „nuo operacijos iki operacijos“ pripratusi čekistinės prigimties Rusijos valdžia „atsitiktinumų“ nepakenčia ir tą nepakantumą nuosekliai diegia visuomenei. Tokios edukacijos įtaka jau regima net ir interneto dienoraščių  (blogų) diskusijose (tikslios statistikos nėra, bet manoma, kad Rusijoje gali būti 10-15 milijonų interneto vartotojų).

Kremliaus oponentų ir šalininkų gretos bloguose, pasak radijo „Svoboda“ atlikto nedidelio tyrimo,  pasidalijusios maždaug po lygiai (aišku, išvados labai sąlygiškos, nes galimos pačios įvairiausios manipuliacijos). Aršiose interneto diskusijose „nepritariančiųjų“ ir apskritai visų „kitų“ sumušimai, suėmimai ir t. t. ne tik pateisinami, bet ir skatinami. Jei sutiksime, kad interneto vartotojų inteligentiškumo lygis bent šiek tiek aukštesnis už vidutinį, teks bent jau neišleisti iš akių prielaidos, kad Kremliaus skatinamą nepakantumą palaiko ne vien neišsilavinę žmonės.

Dabartinės Rusijos visuomenės daugumos nuotaikas atspindi, tarkime, ir Maskvoje veikiančio Ekstremalios žurnalistikos tyrimo centro informacija, kad kasmet Rusijoje sumušama 60-70 žurnalistų. Dėl šių faktų paprastai iškeliamos tik 2-3 baudžiamosios bylos. Žinių apie nepakantumo ir ksenofobijos atvejus iš tiesų labai daug, bet vargu ar jos daro kokią nors ženklesnę įtaką tiek Rusijos politikams, tiek visuomenei. Vidaus vartojimui Kremlius turi tinkamą ir veiksmingą argumentą: Vakarai kasasi po mūsų didybės pamatais. Turint naivumo galima klausti: atleiskite, kokios didybės? Toks klausimas teatsitrenktų į tylą, pakibtų ore.

Atrodo, kad dabartinis Rusijos politinis elitas mano jau atlikęs prevencinį darbą ir parengęs visuomenės daugumą bet kokiam scenarijui, kokį tik jis pasiūlys. Pagaliau, ir tuose Rusiją dėl žmogaus teisių ir laisvių kritikuojančiuose Vakaruose visada galima ką nors surasti (tarkime, S. Berlusconį „kovoms be taisyklių“).

Tokiame kontekste kyla visai natūralus klausimas – o tų „kitų“ Rusijoje apskritai dar likę? Pasirodo, šiek tiek yra, ir ne vien  „nepritariančiųjų žygiuose“. Latvijai, Estijai, Lenkijai, Anglijai, Prancūzijai ir Švedijai atstovaujantys šeši Europos parlamento nariai visuomeninę organizaciją „Memorialas“ šiemet pristatė Nobelio taikos premijai. Pasak „Memorialo“ valdybos pirmininko istoriko Arsenijaus Roginskio, gali būti, kad organizacija pasirinkta dėl jos veiklos ginant žmogaus teises karinių konfliktų Šiaurės Kaukaze metu.

„Memorialas“ šiuo metu vienija 92 organizacijas ne vien Rusijoje (Rusijoje – 80). Organizacija veikia beveik 20 metų. A. Roginskio teigimu, jos nariai dirba labai įvairius darbus – nuo stalinizmo aukų sąrašų sudarymo iki pagalbos Rusijos armijoje nukentėjusiems šauktiniams. Pavyzdžiui, Riazanės skyrius garsus interneto puslapiu apie žmogaus teises Rusijoje http://www.hgo.org/.

Labai svarbu tai, kad „Memorialas“ savo veikloje daug dėmesio skiria istorinei atminčiai skatinti, o ypač – atminčiai apie valstybinį terorą Sovietų Sąjungoje praėjusio amžiaus ketvirtame dešimtmetyje. Pasak A. Roginskio, kad holokaustas yra didžiulis nusikaltimas - visiems aišku, tačiau sovietinis 1937-ųjų teroras dar nėra gerai suprastas.

Neseniai paskelbtose organizacijos „Tezėse“, skirtose 1937-ųjų terorui, konstatuojama, kad 1937-1938 m. pateikus politinius kaltinimus buvo suimta daugiau kaip 1,7 milijono žmonių. 700 tūkstančių iš jų buvo sunaikinti. Pasaulio istorijoje iki tol nebuvo tokio masto kaltinimų klastojimo, o inkvizicinį procesų pobūdį patvirtina viduramžiškai ritualinis nuteisimas remiantis kaltinamojo „visos kaltės prisipažinimu“ (tarp kitko, 1937-ųjų vasarą buvo oficialiai įteisinti kankinimai). „Memorialas“ teigia, kad daugelio dabartinių visuomenės bėdų – tokių kaip visuomenės susiskaidymas, cinizmas, intelektualinis konformizmas, ksenofobija, žmogaus gyvenimo ir laisvės ignoravimas, „reguliuojamas teisingumas“ ir t. t. - šaknys glūdi gūdžioje „didžiojo teroro“ metų tikrovėje. Ir konstatuoja, kad be atviro, garbingo, nors ir labai sunkaus, šios tragiškos istorinės patirties įvertinimo jokia visuomenės konsolidacija ir nacionalinis atgimimas Rusijoje neįmanomi.

Kokie slegiantys yra istorinės atminties šešėliai, rytų ir vidurio europiečiai iki Elbės tikrai žino ir vis geriau supranta. Bet labai sunku įsivaizduoti, kaip savo 20-ojo amžiaus istoriją sektųsi suvokti, bent kiek  atvirai ir garbingai įvertinti, tarkime, tiems maždaug 70 procentų Rusijos piliečių, kurie save laiko V. Putino šalininkais. Dėl išaugusių naftos kainų vis daugiau pasitikėjimo įgaunančiai Rusijos visuomenei kol kas siūlomas „palengvintas“, apeinantis nepatogius klausimus ir sunkias temas savo dabarties ir istorijos vertinimas, savotiškas „secondatgimimas“.

Per daug paprasta būtų teigti, kad kamuolys dabar – eksčekistų pusėje (V. Putinas yra sakęs, kad „eks“ čekistų nebūna). Vis dėlto tai - ir egzistencinis klausimas. Ir ne vien Rusijos. Todėl stebina beveik neįtikėtinas „Memorialo“ narių išradingumas ir kantrybė – tiek dirbant akademinį darbą, tiek užsiimant Rusijos sąlygomis sudėtinga žmogaus teisių gynimo veikla. Pavyzdžiui, susikomplikavus Rusijos ir Gruzijos santykiams, Kremlius pastarajai paskelbė visapusę blokadą. „Memorialo“ Syktyvkaro skyriaus nariai nutarė ne skelbti blokadą smerkiantį pareiškimą, bet ėmė vaikščioti į paštą ir mėginti siųsti laiškus į Gruziją. Paštas tų laiškų nepriimdavo. Jie paduodavo Rusijos paštą į teismą už Pasaulinės pašto konvencijos normų pažeidimą. Kitaip tariant, siekė legalaus, atviro aiškinimosi teisme. Gali pasirodyti neįtikėtina - bet taip yra.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras