Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Izraelio ir Azijos šalių santykiai: pragmatiškumas – virš ideologijos

Živilė Jusaitė
2015 07 03

Izraelio santykius su dauguma Azijos valstybių, ypač artimesnių ar tolimesnių kaimynių, sąlygojo Izraelio įkūrimo aplinkybės, jo konfliktas su palestiniečiais ir arabų šalių pozicija Izraelio atžvilgiu. Kai kurios Azijos šalys – Bangladešas, Butanas*, Pakistanas, Indonezija, Malaizija, Brunėjus, Šiaurės Korėja – iki šiol nėra užmezgusios diplomatinių santykių su žydų valstybe, o kitos laikosi pragmatiškesnės pozicijos. Šis straipsnis – apie valstybes, esamas ir potencialias Izraelio partneres Pietų, Rytų ir Pietryčių Azijoje.

Kinija. Nors Izraelis buvo viena pirmųjų šalių, suskubusių pripažinti Kinijos Liaudies Respubliką (tai įvyko 1950 metais), Kinija pirmiausia užmezgė santykius su Palestinos išsivadavimo organizacija, o jos vadovas Yasseras Arafatas buvo vadinamas „senu Kinijos žmonių draugu“. Vis dėlto aštuntame dešimtmetyje Kinijai pradėjus ekonomines reformas jos politika Izraelio atžvilgiu tapo mažiau ideologinė ir labiau pragmatiška – iš dalies dėl to, kad Kiniją domino Izraelio gynybos pajėgumai, šiuolaikinės technologijos ir investicijos. Diplomatiniai santykiai galiausiai buvo užmegzti 1992 metais. 2013 ir 2014 metais abipusį interesą jų plėtra parodė Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu ir prezidento Shimono Pereso vizitai į Kiniją bei Kinijos vicepremjerės Liu Yandong vizitas Izraelyje.

Kinija, pati susidurianti su terorizmo pavojumi, ilgainiui tapo neutralesnė Izraelio ir Palestinos konflikto atžvilgiu. Šalyje netgi atsirado proizraeliškų palaikymo grupių, o viešoji nuomonė skilo į dvi dalis – tai buvo itin ryšku internetinėje erdvėje per konfliktą Gazoje 2014 metų vasarą. Tiesa, praėjusį gruodį Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje Kinija balsavo už rezoliuciją, pasisakančią už Izraelio pasitraukimą iš Vakarų Kranto iki 2017 metų ir Palestinos valstybės įkūrimą su 1967 metų sienomis.

Tai nepaveikė dvišalių ekonominių ir prekybinių santykių plėtros. Šiandien Izraelis su puikiai išvystytomis aukštosiomis technologijomis ir Kinija su išvystyta gamyba puikiai papildo vienas kitą. 2013 metais Kinija buvo trečia pagal dydį Izraelio užsienio prekybos partnerė, o jų dvišalė prekyba viršijo dešimt milijardų JAV dolerių. Verta paminėti, kad tai nesutrukdė Kinijai tuo pat metu būti didžiausia Irano naftos importuotoja (beje, nuo Kinijos nedaug atsilieka kita Izraelio partnerė Azijoje – Indija) ir dalyvauti Izraelio smarkiai kritikuotose Ženevos derybose dėl Irano branduolinės programos.

Indija. Indija 1950 metais de jure pripažino Izraelio Valstybę, 1953 m. nusiuntė į ją savo konsulą, o diplomatinius santykius oficialiai užmezgė tik 1992 m., tačiau pastaruoju metu kalbama apie Izraelio ir Indijos suartėjimą. Jis siejamas su valdančiosios Indijos liaudies partijos BJP (Bharatiya Janata Party) politika ir abiem pusėms aktualia ekstremizmo grėsme, skatinančia plėtoti pirmiausia dvišalį karinį bendradarbiavimą. Indija yra didžiausia Izraelio karinės įrangos pirkėja, o bendra tarpusavio prekybos apimtis paprastai viršija penkis milijardus dolerių per metus. Nuo BJP politinės partijos ir jos charizmatiško lyderio Narendra Modi atėjimo į valdžią kiek daugiau nei prieš metus politinis valstybių dialogas vykdomas aukščiausiu lygiu: abiejų šalių ministrai pirmininkai pernai rugsėjį susitiko Niujorke, lapkričio mėnesį Indijos vidaus reikalų ministras Rajnathas Singhas lankėsi Izraelyje, o šių metų vasarį Izraelio gynybos ministras Moshe Yaalonas viešėjo Indijoje. Indijos užsienio reikalų ministrė Sushma Swaraj (2006–2009 metais vadovavusi Indijos ir Izraelio draugystės grupei Indijos parlamente ir tuomet įvardijusi Izraelį kaip „patikimą partnerį“) ketina lankytis Izraelyje dar šiemet. Kalbama ir apie planuojamą Indijos ministro pirmininko N. Modi vizitą į Izraelį – iki šiol ten dar nėra lankęsis nė vienas indų premjeras.

Prieštaraudamas žiniasklaidos kuriamam įspūdžiui, Pietų Azijos šalių saugumo ekspertas dr. Nicolas Blarelas teigia, kad Izraeliui skiriamas Indijos dėmesys tėra ankstesnių vyriausybių politikos tąsa. Nors Kongreso partijos valdymo laikotarpiu (2004–2014 metais) buvo mažiau aukšto lygio vizitų ir viešų pareiškimų, vyko aktyvūs kontaktai tarp abiejų šalių gynybos struktūrų ir buvo deramasi dėl daugelio dvišalių susitarimų, kuriuos į valdžią atėjusi BJP partija rado jau parengtus pasirašyti. Vis dėlto Izraelio ir Indijos ryšiai šiandien yra kaip niekad glaudūs ir spaudoje netgi pasirodė pranešimų, kad Indija persvarsto savo ilgametę nekvestionuojamą paramą Palestinai konflikte su Izraeliu, siekdama užimti neutralesnę poziciją. Indijai aktyviai siekiant tapti reformuotos JT Saugumo Tarybos nuolatine nare, neutrali šalies pozicija būtų itin naudinga Izraeliui.

Indonezija. Unikalūs ryšiai susiklostė tarp Izraelio ir Indonezijos – didžiausios pasaulyje musulmoniškos valstybės, kurioje oficialiai pripažįstamos tik šešios religijos, ir judaizmo nėra tarp jų. Indonezija vienareikšmiškai palaiko Palestinos valstybingumo idėją, tą patvirtino ir šių metų balandį Džakartoje vykusiame Azijos ir Afrikos šalių vadovų susitikime. Su Izraeliu ji nėra užmezgusi diplomatinių santykių, tačiau bendradarbiavimas tarp šalių vyksta įvairiose srityse.

Izraeliui itin palankus buvo ketvirtasis Indonezijos prezidentas Abdurrahmanas Wahidas, pasisakęs už islamo modernizaciją ir mažumų apsaugą. Per savo gyvenimą jis šešis kartus lankėsi Izraelyje, o 1993 metais, būdamas Neprisijungusių šalių judėjimo primininkas, Džakartoje priėmė tuometinį Izraelio ministrą pirmininką Yitzhaką Rabiną. A. Wahidas yra pasakęs: „Kinijoje ir Sovietų Sąjungoje ateizmas yra (arba buvo) įtrauktas į Konstituciją, tačiau mes turime ilgamečius santykius su šiomis šalimis. O Izraelis yra žinomas kaip Dievą gerbianti, religinga tauta, todėl nėra priežasties mums būti nusistačiusiems prieš Izraelį“. Kita vertus, kol palestiniečių klausimas drauge su Izraelio ir Palestinos taikos derybomis yra aklavietėje, oficialaus Izraelio ir Indonezijos santykių įteisinimo tikėtis neverta.

Izraelio ir Indonezijos prekybos apimtis siekia apytikriai 400–500 mln. dolerių per metus, didžiąją dalį sudaro Indonezijos plataus vartojimo prekių eksportas, o Izraelis daugiausia eksportuoja aukštąsias technologijas – jų Indonezija neretai įsigyja per trečiąsias šalis. Izraelio ir Indonezijos bendradarbiavimas vyksta ir medicinos srityje, o 2008 metais pasirašytas ir atitinkamas dvišalis susitarimas. Didelio bendradarbiavimo potencialo esama žemės ūkio, pienininkystės, energetikos, turizmo srityse – vien pernai Izraelyje lankėsi daugiau nei 26 tūkst. turistų iš Indonezijos. Prie dvišalių ryšių plėtros prisideda Indonezijos ir Izraelio viešųjų reikalų komitetas, Izraelio ir Indonezijos prekybos rūmai ir kitos institucijos.

Izraelis, Indija, Kinija, Indonezija – visos šios šalys įgijo nepriklausomybę XX amžiaus penktame dešimtmetyje, tačiau jų tolesnė raida ir pozicijos tarptautinei bendruomenei aktualiais klausimais klostėsi skirtingai. Izraelio ir Palestinos konfliktas tapo veiksniu, į kurį formuojant santykius su Izraeliu atsižvelgia visos Azijos valstybės – jei ne dėl ideologinių pažiūrų, tai dėl arabų/musulmoniškų valstybių spaudimo. Vis dėlto Kinijos, Indijos ir Indonezijos pavyzdžiai, taip pat stiprėjantys Izraelio ekonominiai ir verslo ryšiai su Japonija ir Pietų Korėja rodo, kad glaudesnis bendradarbiavimas su Izraeliu yra vertas dėmesio, o balansuoti tarp dviejų konflikto pusių neprisiimant vienareikšmės pozicijos gali būti ne tik įmanoma, bet ir naudinga.

* Butanas diplomatinius santykius yra užmezgęs tik su 53 pasaulio valstybėmis.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras