Pasaulyje konfliktai ir krizės tampa kasdienybe. Ukrainą drebina vis nauji neramumai. „Islamo valstybės“ veiksmai paženklinti kruvinais pėdsakais. Grėsmė taikai plinta tiek Afrikoje, tiek Azijoje. Taigi tampa akivaizdu, kad pasaulio tvarkos garanto nėra. Šio vaidmens nebegali imtis nei tarptautinė teisė, nei visuotinis hegemonas, kurį pripažintų kitos šalys.

Istorinėje paletėje buvo stebimas ne vienas bandymas iškilti. Tai galima pasakyti apie Sovietų Sąjungą bei Kinijos siekius ekonominę sėkmę paversti geopolitine įtaka. Jungtinių Valstijų galia taip pat linkusi mažėti kartu su silpstančiomis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ar Pasaulio banko (PB) galimybėmis užtikrinti stabilumą pasaulyje. Šios sistemos nesugebėjimas prisitaikyti prie geopolitinės ir ekonominės realybės kelia rimtų klausimų dėl jos patikimumo. Identiteto ir suverenumo sąvokos įgyja naujų reikšmių, o įtampa ir nestabilumas įsigali. To pavyzdys galėtų būti procesai Afrikoje, tačiau tarptautinė arena nėra išimtis.

Prie netvarkos pasaulyje prisideda ir nelygybė. Globalizacijos kontekste ryškėja skirtis tarp turtingųjų ir vargšų tiek valstybių viduje, tiek kalbant apie pačias šalis. Tai pakerta bendrojo gėrio sąvoką. Sukurti tarptautinę tvarką tampa vis sudėtingiau. Tam reikia balanso tarp legitimumo ir galios bei geopolitinės realybės suvokimo. Vienu iš kertinių aspektų galėtų būti bendradarbiavimo skatinimas. Šioje srityje Jungtinėms Valstijoms reikalinga pagalba. Europos Sąjunga (ES) tam nepasiruošusi, nes pati neišbrenda iš krizių. Rusijai taip pat trūksta priemonių tokiai pozicijai užimti. Be to, ji pati prisideda prie netvarkos kurstymo.

Vienintelė šalis, turinti galimybių ir ambicijų stovėti šalia JAV kaip pasaulio lyderė, yra Kinija. Šios valstybės kartu turi progą sustabdyti chaoso ir smurto bangą, nors tokia tvarka taip pat nėra panacėja. JAV lenkia Kiniją struktūriniais pasiekimais, inovacijomis, o vertybių sistema yra kitokia, didesni ir energijos ištekliai. Be to, komplikuota Kinijos žmogaus teisių situacija.

Dar viena alternatyva yra iš naujo įvertinti daugelio tarptautinių institucijų veikimą ir keistis funkcijomis. Šiuolaikinę geopolitinę dinamiką gana gerai atspindi G20. Apskritai, pasaulyje pradedama pripažinti, kad tarptautinės sistemos pokyčiai yra reikalingi, nes nedaryti nieko pernelyg pavojinga. Toks nusistatymas toliau griautų visuotinę tvarką ir stumtų pasaulį į chaosą bei smurtą.

Pagal 2015 m. birželio 29 d. portalo http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.