Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Neišvengiamai politizuotas švietimas (9)

Komentarai:

Šnypšt, 2015 08 02 00:23
Geras straipsnis, galėtų tokių būti daugiau, o apie Rusiją, kur pilstoma iš tuščio į kiaurą, mažiau.

Zi, 2015 07 28 13:14
Dėkui už mini įžangą į istorijos politiką. Pagal prezentizmo istorijos politikos teorija valstybės elitas siekia išlaikyti lojalumą sau primindamos tik tuos ivykius kurie joms palankūs, visa kita kas gynčitina, yra iškreipiama, pagal tą pačia vadelę.
Skirtumas tik kiek jis yra linkęs priimti kitus naratyvus, sukurti nauja suvokimo konsensusą, kaip kad pagal įdėją tai turėtų vykti liberaliose demokratijose.
Paskutiniu metu aliarmas įsijungė ir mūsų gimtinei, kai kaimynas agresyviai pradėjo taikyti analogijas kaip kad Maidanas = Banderovcai.

Manau tas šiuo metu eilinius vartotojus itin provokuoja, ypatingai kai neina suprasti kodėl kaimynai visai kitaip suvokia įvykius. Tuo pačiu galim atsižvelgti ir patys į save, ar nesam per daug etnocentriški, ir kaip nurašom turtingą istorijos laikotarpį tiek su ATR tiek su litvakais.

Geopoltinė problema jog esame paribio valstybė, vakarų periferija, ir sveiką liberalų istorijos suvokimą vargų ar pavyks propoguoti. Gal tai gali sau leisti britai kurių nieks nepaminė jų pačių žemėj, bet pas mus peraugti visas rytų europos regijono kolektyvines traumas ir stigmatas sudėtinga ir dar tuo pačiu gali būti panaudota pačiu kaimynų kaip silpnybė. Juolab pati Rusija save mėgsta pateisinti ta savikritiška vakarų imperializmo atmintim 19am-20amžiuj, ne itin racionalu,bet to ir tereikia tikėtis vykstant informaciniui karui (ne kultūriniam dialogui kaip kai kurie linkę tikėti).

P.Freirė įneša moralinę dimensija, bet ta būtų idomu dar padiskuoti plačiau, atsižvelgiant į tokį Lietuvos kontekstą.

Delfi, 2015 07 28 11:41
Geras straipsnis!

LN. to Vytenis, 2015 07 27 18:20
Apsimoka nutylėti, bet kai kurios tautos pvz. lietuvių turi aukos sindromą, tai nutylėti nepavyksta. Lietuvoje yra labai paplitęs neproporcingas nusivylimas valstybe. Viena iš to priežasčių yra kryptinga negatyvi informacija apie Lietuvą. Tiesiog savo komentarais norėjau pasakyti, kad pas mus užtenka to peraugusio savikritiškumo.
Taip, JAV nutyli apie Vietnamo karo sunkumus, pas rusus tai istorijoje vienos pergalės ir šlovė. Tai nereikia tikėtis objektyvumo, nes kartais objektyviai žmogus ir valstybė gali būti "blogis", o tiek žmonės, tiek valstybės mėgsta save laikyti "gėriu".

Vytenis to L.N., 2015 07 25 16:34
"Tai straipsnio esmė buvo ta, kad reikia kalbėti ir apie nepatogią istoriją, o tu tik apie trėmimus... Tai čia kaip tik patogi istorija. tipo kokie męs nuskriausti..."
-----------
Klysti. Apsimoka nutylėti informaciją apie įvairias nelaimes, valstybės pažeminimus ir t.t., nes tai kertasi su tikslu priversti piliečius didžiuotis savo valstybe. Jei per istorijos pamokas pasakosi apie tai, kaip sovietai mūsų karininkus 1941 m. suvarė į gyvuliams transportuoti skirtus vagonus ir ištrėmė į Sibirą, tai mokiniams tai sukels pasišlykštėjimą . Jie nusivils savo valstybe, karininkais, kils klausimų, kodėl karininkai leido su savimi elgtis kaip su "baranais" ir t.t. Geriau nutylėti tokius faktus. Straipsnyje, beje, apie tai irgi rašoma (JAV stengiamsi pamiršti pralaimėtą karą Vietname).



Vytenis, 2015 07 25 16:10
Paprastas pavyzdys. Iš pradžių perskaitome Lietuvoje leidžiamų Lietuvos istorijos vadovėlių skyrius apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Paskui perskaitome Baltarusijoje leidžiamų Baltarusijos istorijos vadovėlių skyrius apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Palyginkime ir pastebėsime, kad įvykių interpretacijos vadovėliuose kardinaliai skiriasi. Pasirodo, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo "gudų valstybė" ir t.t. Taip yra dėl to, kad kiekviena valstybė stengiasi istoriją nupiešti sau palankiomis spalvomis. Objektyvumas šiuo atveju yra nesuderinamas su valstybės tikslu išlikti, t.y. propagandos dėka suformuoti kuo didesnį lojalių piliečių ratą, kuris garantuotų valstybėds išlikimą.

LN. to Jonis, 2015 07 25 11:46
Tai mums aišku tokia prieiga tinkama, nes mes kalbėsim kaip mus trėmė ir kokie męs maži ir kokie męs vargšai, tai čia problemų nekils. Straipsnyje buvo kalbamą apie "nepalankią" istoriją, kurios niekas nenori žinoti. O rėmimų tai niekas net slėpt nebando.
Aš kalbėjau apie tai kaip tokios valstybės kaip Anglija, Rusija ar Prancūzija turėtų kalbėti apie savo istoriją. Tiagi ten jie negalėtų kalbėti kaip juos trėmė kažkur, nes jie patys dažnai agresoriai būdavo.
O ir męs, lietuviai ne tik tremiami buvom, gi 1 mln.km2 teritoriją buvom užkariavę tirkai ne taikiu būdu.

Tai straipsnio esmė buvo ta, kad reikia kalbėti ir apie nepatogią istoriją, o tu tik apie trėmimus... Tai čia kaip tik patogi istorija. tipo kokie męs nuskriausti...

Jonis, 2015 07 25 00:14
Per istorijos pamokas bus papasakota ir apie gerus, sunkiai pasiektus (dažnai - kraujo, tremčių, nelaisvių kaina), todėl vertus pagarbos ir pasididžiavimo dalykus. O mokytojo pareiga - teisingai visa tai pateikti ir paaiškinti, kad kiekviena tauta, norėdama būti laisva, privalo žinoti ir gerbti savo istoriją, kokia įvairi ji bebūtų. Ir tai nė trupučio netrukdo protingam patriotizmui.

LN., 2015 07 24 17:56
Įdomus straipsnis. Tik jei visos tautos pradėtų kritiškai žvelgti į savo istorijos įvykius, tai visa jų istorija liktų "juoda". O tai kaip ir kertasi su patriotizmu, nes kaip gali mylėti savo valstybę, tautą, jei apie visus padarytus šlykščius dalykus bus papasakota per istorijos pamokas.


 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras