Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Ekonomikos augimo dilemos

2015 07 22

Apie ekonomikos augimą įvairiose pasaulio šalyse nuolat renkami duomenys, kuriuos įvairiai veikia ir geopolitiniai procesai. Bendrojo vidaus produkto (BVP) rodikliai – dažna pokalbio tema ne tik tarp ekonomistų ar bankų analitikų. Kalbama apie defliaciją ar žemą infliaciją, o šalių gyventojai įsitikinę, kad kainos auga. Daugelyje valstybių recesiją keičia ūkio plėtros laikotarpis ir atvirkščiai.

Taigi kyla klausimas, ar užtenka tiesiog sunkiai dirbti, paprastai investuoti ir naudotis galimybėmis, kad ekonomika augtų. Tai labai priklauso nuo vizijų ir ideologijų. Kartais paprasčiausiai stinga įdomių idėjų, o ideologijos nubrėžia ribas. Jos užkerta kelią naujovėms ir sėkmės istorijoms, kurios padidintų vartotojų lūkesčius ir poreikius. Galimybės turėtų atspindėti verslo realybę. Visgi talentai dažnai žlugdomi, o tai ypač pasakytina apie Europą, todėl sėkmingi žmonės iškeliauja kitur, pavyzdžiui, į Kiniją, Jungtines Valstijas ar Indiją.

Spausdindamas pinigus turto nesukursi. Tai – tik jo iliuzija. Ekonomikos problemų neišspręsi ir privačių žmonių pinigus atiduodamas biurokratams. Toks žingsnis pakerta atsakomybę, kurią paprastai asmuo jaučia už sau priklausančius išteklius. Klaidinga ir manyti, kad individai nieko nereiškia, o biurokratai žino geriau. Atitinkamomis aplinkybėmis tiesiog siūloma keisti veikimo modelius, kurie paskui yra vertinami. Praeities klaidos užmirštamos.

Vis dėlto į krizes atveda būtent daugybė klaidų. Nepamatuoti vyriausybių sprendimai, prastas viešųjų finansų valdymas, neteisinga informacija apie bankų sistemą, nulemianti mažėjančias investicijas. Tai reiškia, kad praeities klaidos turi savo kainą ir yra pamoka.

Galima kalbėti apie Graikijos atvejį, bet jų – daug daugiau. Neatidus elgesys su pinigais reiškia potencialų šalies bankrotą, nors manyta, kad skolas padengs kreditoriai. Klaidos vis iš naujo kartojamos. Pažadai prasilenkia su poreikiu taupyti, didėja nepasitikėjimas. Dėl to silpsta vartojimas ir investicijos. Nors situacija nepasikeis per naktį, svarbu nepamiršti asmeninės atsakomybės sąvokos ir kurti tuo paremtą politiką. Tai turėtų būti ir švietimo sistemos pagrindas, kertinis vaikų išsilavinimo aspektas – išmokti prisiimti atsakomybę už savo klaidas. Taigi ekonomikos augimą lemia iniciatyva, klaidos, reakcija į klaidas ir rizika.

Pagal 2015 m. liepos 14 d. „4liberty“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras