Tailandas – šalis, kurioje perversmai tokie pat dažni kaip rinkimai: per mažiau nei šimtmetį – nuo 1932 m., kai Tailandas tapo konstitucine monarchija – šalis patyrė devyniolika karinių perversmų, dvylika iš jų – pavykusių. Pastarasis, devynioliktasis, įvykdytas kiek daugiau nei prieš metus – 2014 m. gegužę, kai generolo Prayuth Chan-o-cha vadovaujami kariškiai paskelbė perėmę vyriausybės kontrolę ir įvedė karinę padėtį. P. Chan-o-cha buvo paskelbtas šalies ministru pirmininku (juo tebėra iki šiol), o jam talkinti suformuota Nacionalinė taikos ir tvarkos taryba (National Council for Peace and Order, NPCO).

Nuodėmių sąrašas – ryžiai, amnestija ir nepotizmas

Terpė, palanki kariniam perversmui, brendo jau seniai. 2011 metais rinkimus laimėjo „Pheu Thai“ partija, vadovaujama Yingluck Shinawatros, kurios brolis Thaksnin Shinawatra 2006 m. buvo apkaltintas korupcija, mokesčių vengimu bei karaliaus įžeidimu ir nuverstas per karinį perversmą, o 2008 m. už akių nuteistas. Y. Shinawatra atėjo į valdžią Tailando ūkininkams pažadėjusi supirkti išaugintus ryžius po 15 tūkst. Tailando batų už toną, t. y. 4 tūkst. batų daugiau nei ankstesnės vyriausybės nustatyta kaina ir beveik 50 proc. daugiau nei to meto rinkos kaina. Nors ūkininkų balsai buvo laimėti, o Y. Shinawatra tapo šalies premjere, strategija supirkus ryžius juos laikyti sandėliuose tol, kol rinkos kaina pakils, nepasiteisino. 2013 metų pabaigoje Tailandas buvo sukaupęs 17,5 tūkstančio metrinės tonos ryžių, neturėjo pakankamai vietos jiems sandėliuoti, o Tailando ryžių eksporto mastas per dvejus metus sumažėjo 39 proc. Vyriausybei vėluojant atsiskaityti su ūkininkais, ne vienas jų bankrutavo ar net nusižudė.

Negana to, Y. Shinawatra pasiūlytas amnestijos įstatymas sukėlė didelės dalies parlamentarų ir visuomenės priešiškumą. Jų teigimu, įstatymas būtų galėjęs atverti kelią premjerės broliui grįžti į šalį iš užsienio (ten jis slapstosi nuo 2008 m.) nesibaiminant dvejų metų kalėjimo bausmės. Nuo 2013 m. rudens gatvėse vyko protestai, kurie tęsėsi ir įstatymo projektą atmetus. Opozicinės Demokratų partijos nariai protestuodami netgi pasitraukė iš parlamento, o protestuotojus dar labiau pakurstė valdančiosios partijos mėginimas įteisinti nepotizmą skatinančią Konstitucijos pataisą. 2014 m. vasario mėnesį Nacionalinė antikorupcijos komisija apkaltino Y. Shinawatrą aplaidumu, o gegužės pradžioje teismo sprendimu ji buvo nušalinta iš pareigų. Prie premjerės nesėkmių virtinės prisidėjo ir tai, kad 2014 m. vasarį įvykę priešlaikiniai parlamento rinkimai buvo paskelbti neteisėtais, o rinkimų data nukelta į liepos mėnesį, tačiau čia Tailando politinėje scenoje pasirodė generolas P. Chan-o-cha.

Tikslas pateisina priemones?

Pasinaudoti nestabilia situacija šalyje, kurios vyriausybe nepasitikima, o šalį valdantis karalius Bhumibol Adulyadejyra itin gerbiamas, tačiau silpnos sveikatos ir garbaus amžiaus, P. Chan-o-cha nebuvo sunku. Išsilaikyti valdžioje – gerokai sunkiau. Tam prireikė įvesti beveik metus trukusią karinę padėtį – ji buvo atšaukta tik šį balandį, tačiau pagal pernai įsigaliojusią laikinąją Konstituciją, kurią patvirtino pats karaliaus, kariškiai turi teisę „sustabdyti bet kokius veiksmus, galinčius kelti grėsmę nacionalinei taikai ir stabilumui“. Pasak politologo Thitinano Pongsudhirako, tai labiau formos nei turinio pokytis: nors karinės padėties atšaukimas yra palankus verslo ir turizmo plėtotei, iš esmės Tailandas lieka „toje pačioje valtyje“. Tailandiečių politinis ir visuomeninis gyvenimas varžomas ir kitais būdais: priimti įstatymai, draudžiantys daugiau nei penkių žmonių politinius susirinkimus, uždaryta daug interneto svetainių ir kitų žiniasklaidos priemonių, suimta daug režimo kritikų, tęsiasi nuo politikos penkeriems metams nušalintos buvusios premjerės Y. Shinawatros teismo procesas.

P. Chan-o-cha teigimu, visi šie veiksmai reikalingi stabilumui šalyje atkurti, o tai padarius šalyje bus galima surengti demokratinius rinkimus. Vis dėlto šių rinkimų datą valdančioji chunta jau ne kartą nukėlė. Iš pradžių buvo kalbama apie 2015 m. rudenį, tačiau šių metų gegužę Tailando vicepremjeras Wissanu Krea-ngamas viešai paskelbė, kad anksčiausiai rinkimai galėtų įvykti 2016 m. rugpjūtį arba rugsėjį, nes iki tol reikės surengti referendumą dėl naujosios šalies Konstitucijos. Pradinis Konstitucijos projektas jau sulaukė kritikos dėl nedemokratinių nuostatų, kuriomis gali būti siekiama išvengti asmenų, lojalių T. ir Y. Shinawatroms, patekimo į valdžią. Taigi, tikėtina, kad rinkimuose galės balsuoti visi, tačiau kandidatuoti ir būti išrinkti – toli gražu ne kiekvienas.

Tarptautinė reakcija: nuo įšaldytų lėšų iki nuolaidų ginklams

Tarptautinė bendruomenė Tailando atžvilgiu kol kas griežtesnių sankcijų nesiėmė. ES suspendavo aukšto lygio politinį dialogą ir sutarčių pasirašymą su Tailandu, JAV – įšaldė 4,7 mlrd. dolerių vertės karinę bei saugumo paramą ir atšaukė daugumą karinių mokymų ir pratybų. Australija, iš pradžių taip pat suspendavusi politinius ir karinius ryšius su Tailandu, galiausiai juos atnaujino: gegužę įvyko Australijos premjero Tony Abbot vizitas į Bankoką, kur jis susitiko su gen. P. Chan-o-cha ir domėjosi šalies „sugrįžimo į demokratiją“ procesu. Pietryčių Azijos šalių organizacijos (ASEAN), kurios vienu įkūrėjų yra Tailandas, narės liko ištikimos nesikišimo į suverenius kitų valstybių reikalus principui ir įvykdyto perversmo nepasmerkė. O kai kurios Azijos šalys, pavyzdžiui, Kinija, netgi suintensyvino bendradarbiavimą su Tailandu, įskaitant karinį: bendrus mokymus, dalijimąsi technologijomis ir nuolaidas ginklų pardavimams. Nors ekonominių sankcijų nebuvo, politinė suirutė atsiliepė Tailando ekonomikai – pernai ji patyrė 4,2 proc. nuostolių.

Kada galiausiai įvyks parlamento rinkimai, ar jie bus demokratiški ir ar neišgrįs kelio dvidešimtam perversmui, didele dalimi priklauso nuo gen. P. Chan-o-cha – žmogaus, kuris yra pasakęs tokius žodžius: „Mūsų šalis patyrė daug vargo, nes mes turėjome per daug demokratijos“.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.