Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Kibernetinis saugumas reikalauja sisteminio požiūrio

Margarita Starkevičiūtė, Lzinios
2015 08 05

Tik senuose filmuose šnipai siekia surasti ir nufotografuoti kokį nors svarbų dokumentą. Dabar paslaptis sužinoti daug paprasčiau, net nereikia įsilaužti į kompiuterį, pakanka prisijungti prie informacijos perdavimo tinklų. Žvelgiant analitiniu žvilgsniu į viešai prieinamą informaciją, tokių prisijungimų ir informacijos nutekėjimo požymių Lietuvoje matyti. Visko pasitaiko ir kitur, informacijos saugumas tampa vienu iš didelių rūpesčių. Nors mūsų šalyje įsikūrę kibernetinio saugumo centrai, bet jų veiklos pobūdis daugiau gynybinis ir prevencinis.

Valstybės kibernetinis saugumas apima ne tik daugelio valstybės įstaigų, bet ir privačių įmonių bei piliečių informacijos saugumą. Tai priklauso nuo keleto svarbesnių veiksnių, reikalaujančių sisteminio požiūrio.

Pirmaisiais Nepriklausomybės metais šalies ekonomikos ateitis buvo siejama su jos atsivėrimu pasauliui. Šis požiūris neprarado aktualumo ir dabar. Šalis neturi tiesioginės prieigos prie didžiausių ES skaitmeninių tinklų centrų. Dabartinė jungčių orientacija vien į Skandinavijos regioną vargu ar leidžia daugiau uždirbti, nes tenka konkuruoti dėl užsakymų su kaimynėmis Baltijos šalimis.

Gal būt verta nepamiršti ir senų patikrintų tiesų. Istoriškai Lietuva turėjo glaudžius ekonominius ryšius su centrine Europa, o per ją - ir su kitais Vakarų kraštais. Reikėtų išnaudoti Lietuvos geografinę padėtį ir kuriant skaitmeninius arba, kaip dabar sakoma, išmaniuosius tinklus, turinčius efektyvią, didelio galingumo prieigą prie Vakarų Europos skaitmeninių centrų.

Naujų užsienio finansinių atsiskaitymų centrų steigimosi bumas rodo, kad Lietuvai atsiranda galimybė specializuotis naujose veiklose, kurių pagrindas yra skaitmeninės technologijos ir išmanūs tinklai.

 Kitos ES šalys, plėtojančios panašią veiklą, yra paruošusius planus, numatančius nacionalinių ir tarptautinių tinklų plėtrą, efektyvių ir saugių duomenų centrų statybą, teisinės bazės suderinimą su naujais ekonominiais reikalavimais.

Lietuva, deja, vėluoja net paruošti priemonių planą ES kibernetinio saugumo mėnesiui šį rudenį įgyvendinti.

Reikia pradėti kalbėti apie rimtesnius dalykus. Nors daugelis žinybų ir institucijų savo duomenų apsaugą labai sugriežtino, rezultatas nėra patenkinamas, biurokratijos atsirado daugiau, o informacinis saugumas, tarkime, komercinių paslapčių apsauga, nėra toks jau patikimas.

Pagrindinė priežastis yra sisteminio požiūrio trūkumas - tinklai turi būti įvertinti kibernetinio saugumo požiūriu, turi veikti IT ir finansinių paslaugų bei patikimų e. prekybos tiekėjų akreditavimo sistema, būtinas jų veiklos bei tinklų priežiūros auditas, jie turi atitikti ir duomenų apsaugos reikalavimus.
Paprasčiausias pavyzdys: jei įmonė ar įstaiga nori užsisakyti savo kompiuterinių tinklų priežiūrą - į ką ji turėtų kreiptis? Pasiūlymų galima rasti internete. Bet ar visi šių paslaugų tiekėjai yra patikimi.

Paprasčiau tariant, su išmaniaisiais tinklais tvarka turi būti panaši kaip ir su elektros, vandentiekio ir kitais tinklais. Kiekvienas nelegalus bandymas prisijungti prie tinklų turi būti tiriamas, kaltininkas baudžiamas ir turi būti aiškiai apibrėžta atsakomybės už tinklų priežiūrą tvarka.

Jei kas nors prisijungtų prie vandentiekio tinklo ir prisipiltų sau kokį kibirėlį vandens, tai būtų nedidelis nuostolis. Prisijungus prie informacinių tinklų ir gavus iš ten, kad ir nedaug, komercinės informacijos, nuostolis gali būti labai didelis.

Lietuvoje nėra labai aišku ir kas koordinuoja visą išmaniųjų paslaugų veiklos priežiūrą. Daugumoje šalių tai atlieka ryšių ir komunikacijos ministerijos, o Lietuvoje šią funkciją vykdo Valstybinė ryšių reguliavimo tarnyba bei Susisiekimo ministerija. Saugaus valstybės duomenų perdavimo tinklo operatorius – valstybinė įmonė “Infrastruktūra“, neseniai perduota Susisiekimo ministerijos pavaldumui, rūpinasi valstybės įstaigų kritine infrastruktūra. Vertinant pagal reikalaujamų darbų sąrašą - akreditavimas, auditas, priežiūra, patikimumo užtikrinimas - matyti, kad atsakomybė išskaidyta tarp žinybų. Įstatymų bazė irgi pasenusi, aktuali Elektroninių ryšių įstatymo redakcija yra priimta 2011 metais - technologiniu požiūriu tai gūdi praeitis.

Žinoma, galima ir tikriausia efektyviausia, ES teisės aktus skaitmeninės dienotvarkės srityje paprasčiausiai perkelti į nacionalinę teisę, nes tai yra nauja veikla ir maža Lietuva neturi daug šios srities teisininkų. Jei Lietuva nori vystyti paslaugų ekonomiką, kaip tvirtinama daug metų, tai jau seniai laikas susirūpinti, kaip sukurti palankią teisinę ir ekonominę aplinką išmaniųjų paslaugų tiekimui.

Perfrazuojant populiarią frazę: reikia atsakymo, kokiu telefonu skambinti investuotojui norint pradėti plėtoti išmanųjį verslą Lietuvoje ir kokias patikimumo sąlygas mes teikiame?

Ir tai tik pradžia - konkurencingiausių ES šalių Vyriausybės turi parengusios ir debesijos technologijos taikymo valstybės paslaugoms taisykles. Intensyviai ruošiami dokumentai, reglamentuojantys mobiliųjų technologijų vartojimą finansų ir e. prekybos srityje.

Daugelis naujų technologinių dalykų skamba sudėtingai, bet juos įgyvendinus, jaunimui atsirastų įdomių ir gerai apmokamų darbų.

Na, o informacinį saugumą gali padėti užtikrinti ir paprasti dalykai: išeidami pietauti ar kur su reikalais, tarnautojai turi įprasti užrakinti savo kompiuterius.

Lzinios

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras