Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Kompromisas su Iranu (I). Kas laimingas?

Viktoras Denisenko
2015 08 03
 

Šių metų liepos 14 dieną po ilgų ir sunkių derybų buvo pasiektas istorinis susitarimas, kuris potencialiai gali užbaigti net kelis dešimtmečius trukusią konfrontaciją tarp Irano Islamo Respublikos ir Vakarų pasaulio. Nors daug kas priklausys nuo pasiekto susitarimo įgyvendinimo sėkmės, prognozės yra gana optimistinės.

Susitarimo esmė 

Kaip žinia, esminis pastarojo meto Irano ir Vakarų pasaulio konfrontacijos aspektas buvo Teherano branduolinė programa. Vakarai kaltino Islamo Respubliką siekiant sukurti branduolinę bombą. Teheranas, suprantama, neigė šiuos kaltinimus, teigdamas, jog turi teisę plėtoti savo branduolinę programą, kurios tikslai yra taikūs. Šio ginčo situacija kelis kartus buvo stipriai paaštrėjusi: buvo net kalbama apie galimą karinę operaciją, nukreiptą prieš Iraną. Tačiau nuo tokio žingsnio Vakarų pasaulį iš dalies sulaikė prasta operacijų Afganistane ir Irake patirtis.

Esminį proveržį derybose su Iranu pavyko pasiekti tik šiais metais. Nors teigiamų rezultatų buvo laukiama kur kas anksčiau, galutinis susitarimas pasiektas tik vasaros viduryje. Keliais žodžiais susitarimo esmę galima būtų apibūdinti taip: Iranas kuriam laikui sustabdo savo branduolinę programą, o Vakarų pasaulis sutinka atšaukti Iranui taikytas sankcijas.

Nagrinėjant susitarimą detaliau, galima išskirti kelis svarbius aspektus. Iranas iš esmės sutiko artimiausiam dešimtmečiui apriboti urano sodrinimo procesą savo teritorijoje ir kuriam laikui atsisakyti savo branduolinių ambicijų. Pagal šį susitarimą planuojama perdaryti urano sodrinimo reaktorius Arako mieste, kad jie galėtų būti naudojami tik taikios branduolinės programos tikslams, taip pat urano sodrinimui naudoti tik seno pavyzdžio centrifugas.

Irano įsipareigojimų vykdymą kaip ir anksčiau prižiūrės Tarptautinė atominės energetikos agentūra. Akcentuojama ir tai, jog Iranas sutiko, kad būtų vykdomas ne tik susitarimo įgyvendinimo monitoringas, bet ir tiriami ankstesni veiksmai, susiję su branduolinės programos reikalais.

Mainais už tai jau artimiausiu metu žadama atšaukti sankcijas, kurios stipriai veikė Irano ekonomiką ir neleido jai vystytis. Tiesa, susitarimas numato, kad kol kas nebus atšaukti apribojimai, draudžiantys Iranui įsigyti raketas ir kitas panašias karines technologijas (šios sankcijos išsaugotos tikriausiai siekiant nuraminti Izraelį). Šis draudimas nebus atšauktas dar mažiausiai aštuonerius metus. Nepaisydama to, Rusija ketina parduoti Iranui zenitinių raketų kompleksų S-300, nes, Maskvos teigimu, šiam ginklui Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija dėl Irano netaikoma.

Pripažįstama, kad susitarimas su Iranu yra globalaus, t. y. geopolitinio, pobūdžio. Tokioje situacijoje verta nagrinėti, kas dėl tokio susitarimo laimėjo, o kas galbūt jaučiasi nuskriaustas. Ši, pirmoji, straipsnio dalis skirta laimėjusiems.

Po sankcijų 

Irane dėl suprantamų priežasčių susitarimas vertinamas prieštaringai. Pavyzdžiui, dvasinis Islamo Respublikos lyderis ajatola Ali Khamenei pareiškė, kad susitarimą reikėtų įdėmiai išstudijuoti ir nuspręsti, ar jis nepažeidžia Irano interesų. Dvasinis šalies lyderis taip pat patikino, jog pasirašytas susitarimas nereiškia, kad valstybė rengiasi kaip nors keisti savo politiką ar ideologiją. A. Khamenei teigė, kad Iranas neketina derėtis su Vašingtonu dėl kokių nors tarptautinių problemų, ir derybas dėl branduolinės programos pavadino „išimtimi“.

Tačiau vargu ar galima vertinti minėtą pareiškimą kaip netikėtą. Būtų naivu manyti, kad Iranas pakeis savo požiūrį santykiuose su Vakarų pasauliu, tačiau derybų dėl branduolinės programos išimtis irgi atsirado neatsitiktinai. Pripažįstama, jog ekonominės sankcijos lėtai, bet užtikrintai žlugdė Irano ekonomiką. Sankcijų atšaukimas reiškia, kad Iranas vėl galės laisvai prekiauti nafta ir dujomis, tai turėtų išgelbėti šios valstybės ekonomiką nuo didesnio nuosmukio ir suteikti jai teigiamą impulsą.

Teheranas bandys greitais tempais atsikovoti deramą vietą globalioje energetikos išteklių rinkoje. Tokioje situacijoje gali džiaugtis tos valstybės, kurios yra suinteresuotos šios rinkos diversifikacija ir energetinio saugumo stiprinimu. Pavyzdžiui, Europos Sąjunga jau kurį laiką žiūri į šį regioną kaip į alternatyvų energetikos išteklių šaltinį. Anksčiau buvo daugiau kalbama apie galimybę pirkti ir transportuoti šiuos išteklius iš Azerbaidžano ar Turkmėnistano, tačiau po sankcijų atšaukimo į šį sąrašą bus galima drąsiai įrašyti ir Iraną.

Pranešama, kad paties Irano planuose yra užimti 42 proc. naftos eksporto į ES rinkos ir padidinti naftos eksportą į Kiniją. Pažymima, jog Teheranas šiuo metu yra sukaupęs apie 30 mln. barelių naftos, kuriuos po sankcijų atšaukimo gali iš karto mesti į rinką. Be to, Irano grįžimas į globalią rinką sustiprintų dujotiekių TANAP (Transanatolijos dujotiekis iš Azerbaidžano į Turkiją), TAP (Transadrijos dujotiekis iš Turkijos į Italiją) ir „Nabucco West“ (dujotiekis nuo Turkijos ir Bulgarijos pasienio iki Austrijos) projektus, kurie atvertų kelią regione išgaunamoms dujoms į Europą per Turkijos teritoriją.

ES džiaugiasi pasiektu susitarimu su Iranu ir dėl kitų priežasčių. Europos Sąjungos atstovė užsienio reikalams Federica Mogherini dienraštyje „The Guardian“ akcentavo, kad dialogas su Iranu yra svarbus ir bendrapolitiniame kontekste. Vidurio Rytų regionas yra itin nestabilus, veikiamas įvairių destruktyvių jėgų, akivaizdžiausia iš jų yra vadinamoji „Islamo valstybės“ teroristinė organizacija. F. Mogherini mano, kad faktas, jog Vakarų pasauliui ir Iranui pavyko pasiekti susitarimą, yra stiprus smūgis minėtoms destruktyvioms jėgoms, kurios, skatindamos Vakarų pasaulio ir Rytų regiono priešpriešą, naudojasi „civilizacijų susidūrimo“ naratyvu. Pasiektas susitarimas rodo, kad tarp skirtingų „civilizacijų“ įmanomas ne tik susidūrimas, bet ir dialogas (nors ir pasiektas milžiniškomis pastangomis).

JAV laimėjimas 

Didelį pasitenkinimą pasiektu susitarimu demonstruoja JAV. Iranas buvo Vašingtonui opus galvos skausmas. Nors anksčiau JAV neatmetė galimybės spręsti Irano problemą jėga, tam iš tikrųjų nebuvo nei politinės valios, nei realių galimybių. Afganistano ir Irako patirtis rodė, kad karinis sprendimas yra neperspektyvus, ypač viso regiono situacijos kontekste. Todėl susitarimas dėl branduolinės programos buvo tai, ko Vašingtonas aktyviai siekė.

Numanoma, kad minėtas susitarimas buvo svarbus ir asmeniškai JAV prezidentui Barackui Obamai. Šis susitarimas, kaip ir pagaliau pasiektas santykių normalizavimas su Kuba, yra svarbi politinė pergalė prieš artėjančius šalies vadovo rinkimus. Nors B. Obama jau negali pretenduoti į prezidento postą dar vienai kadencijai, tai yra politiniai taškai, kurie papildo demokratų sąskaitą.

Akcentuojama ir tai, kad paskatinęs JAV santykių normalizavimą su Kuba bei branduolinį susitarimą su Iranu B. Obama „atidirbo“ už jam dar 2009 metais politiniu avansu įteiktą Nobelio taikos premiją, t. y. sugebėjo pagerinti savo asmeninį įvaizdį prieš palikdamas JAV prezidento postą kitais metais. Žinoma, iki rinkimų dar daug kas gali įvykti, tačiau kol kas B. Obama turi galimybę džiaugtis pasiektomis politinėmis pergalėmis.

Tačiau kartu skamba ir perspėjimai, jog visiškai pasitikėti Iranu sudėtinga. Susitarimas yra tik pusė darbo – svarbiau tai, kaip bus įgyvendinami popieriuje suderinti klausimai. Tikimasi, kad nuo neapgalvotų žingsnių ir bandymų apeiti kai kuriuos susitarimo aspektus Iraną turėtų sulaikyti supratimas, jog pažeidus susitarimą dabar atšaukiamos tarptautinės sankcijos bus grąžintos labai greitai. Tai yra pagrindinis pasiekto susitarimo įgyvendinimo saugiklis.


Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras