Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Lietuvos radikalai naudoja rusiškos ir sovietinės propagandos technologijas (2)

Dovydas Pancerovas, 15min.lt
2015 08 07

Lietuviškame internete skleidžiami tekstai, palaikantys Kremliaus politiką arba dergiantys Vakarus, yra kepami pagal panašią propagandos techniką. Dažniausiai tokiose žinutėse būna nuolat kartojami prieštaringi teiginiai arba taikoma ne į oponentų argumentus, bet į asmenines savybes. Tai sako Lietuvos informacinę erdvę stebintys analitikai.

Lietuvoje veikia keliolika interneto svetainių, kurios save pristato kaip „alternatyvią“ arba „nesisteminę žiniasklaidą“.

Išskirtinis projektų bruožas – turinys, kuris neretai primena priešišką propagandą.

Tokiose svetainėse kaip „Karštas komentaras“, „Laisvas laikraštis“, „Ekspertai“, „Ldiena“, „Šauksmas“, smarkiai kritikuojama Lietuvos valdžia, užsienio politika, kariuomenė, narystė Europos Sąjungoje ir NATO, pateikiamos iškraipytos istorijos versijos.

Dažnai jų pranešimuose Vladimiro Putino valdoma Rusija yra vaizduojama kaip „geroji alternatyva“ arba „teisingoji pusė“.

Tokios žinutės kartais yra panašios į tikslus, kurių Kremlius siekia prieš Baltijos šalis vykdydamas informacinį karą.

Nagrinėjo dešimties svetainių turinį

Lietuvos informacinės erdvės analitikai nuo birželio 9-osios iki liepos 17-osios nagrinėjo dešimties interneto svetainių turinį. Išvada – vadinamąją „nesisteminę žiniasklaidą“ sieja panašios idėjos, tekstai, autoriai ir metodai.

Specialistai stebėjo puslapius „Karštas komentaras“, „Laisvas laikraštis“, „Ekspertai“, „Ldiena“, „Sarmatas“, „Nacionalistas“, „Lietuviais“, „Versijos“, „Šauksmas“ ir tik rusų kalba pranešimus siūlančią svetainę „Lt90“.

Neįmanoma tiksliai nustatyti, kiek skaitytojų turi šie puslapiai. Pagal statistiką analizuojančio portalo w3bin.com duomenis, galima spėti, kad sudėjus kartu tos svetainės turėtų apie 17 tūkst. lankytojų per dieną.

Tačiau tikrasis skaičius būtų gerokai mažesnis, nes puslapių auditorijos yra persidengiančios – tie patys žmonės lankosi keliose svetainėse.

Daugiausia lankytojų turi svetainė „Ekspertai“ – apie 8 tūkst. per dieną. „Laisvas laikraštis“ ir „Karštas komentaras“ sutraukia maždaug po 2 tūkst. lankytojų. Svetainė „Ldiena“ turi daugiau kaip tūkstantį, o „Šauksmas“ iki tūkstančio vartotojų.

Už informacinės erdvės saugumą atsakingi analitikai visuose puslapiuose rado žinučių, kurios turi priešiškos propagandos bruožų.

Naudojasi Kremliaus žiniasklaida

Per nagrinėtą laikotarpį daugiausia priešišką propagandą primenančių žinučių paskelbė svetainė „Ldiena“ – 12 pranešimų. Vilniečio Lauryno Ragelskio valdomas internetinis puslapis išsiskiria labai radikaliais šūkiais ir aktyvumu.

„Pagalvokite, kas yra tikrasis jūsų priešas. Putinas už televizoriaus ekrano ar supuvęs Lietuvos elitas už valstybės vairo?“ – klausiama birželio 10 dieną publikuotame Pauliaus Radvanskio tekste. Ir pasiūlomas atsakymas: „Tie, kurie turite darbą, per tuos 9 mėnesius vergaujant ir plaunant savo smegenis kariuomenėje, perleisite turtingųjų vaikams savo darbo vietas.“

Propagandą primenančius pranešimus aktyviai skelbė ir puslapis „Lt90“. Šios svetainės išskirtinis bruožas – joje perpublikuojami Kremliaus žiniasklaidos priemonių tekstai rusų kalba.

Pavyzdžiui, birželio 24 dieną ta svetainė perpublikavo Rusijos propagandinio portalo „Pravda“ rašinį „Lietuva pasiruošė antrajam Ledo mūšiui“. Teksto pavadinimas – aliuzija į Peipaus ežero mūšį, kuriame 1242 metais rusai įveikė Vokiečių ir Livonijos ordinus.

Iškraipant faktus tekste teigiama, kad Lietuva dėl konflikto su Rusija esą neteko pigesnių dujų, 40 proc. rusų turistų, 30 proc. krovinių Klaipėdos jūrų uoste, 20 proc. pajamų iš eksporto.

Svetainė „Šauksmas“ per nagrinėtą laikotarpį publikavo 9 žinutes, primenančias priešišką propagandą, „Laisvas laikraštis“ – 6, „Karštas komentaras“ ir „Versijos“ – po 4, o kitose svetainės – iki 3 žinučių.

Keičiasi tekstais

Propagandos detektyvai pastebėjo, kad dalis priešiškų pranešimų kartojasi. Skirtingi portalai dažnai paskelbia tų pačių autorių, tuos pačius tekstus.

Pavyzdžiui, liepos 15 dieną „Laisvas laikraštis“ ir „Ekspertai“ publikavo Zigmo Vaišvilos tekstą „Graikija atidengė Europos Sąjungos veidą“. Jame autorius teigia, kad Lietuva buvo priverstiniu būdu nuvaryta į euro zoną, o apie demokratiją Europos Sąjungoje rašo lyg apie menamą dalyką.

Birželio 25 dieną svetainės „Ekspertai“ ir „Ldiena“ išspausdino neįvardinto autoriaus tekstą „Ištikimiausias Baltijos šalių draugas mato tik vieną išeitį – karą“. Jame gausiai cituojamas britų žurnalistas Edwardas Lucasas, kuris rašinyje yra vadinamas Vakarų propagandistu.

Susidaro įspūdis, kad pranešime E. Lucaso mintys yra iškraipytos.

Pavyzdžiui, teigiama, jog britų žurnalistas esą sakė, kad Lietuva, Latvija, Estija neišvengiamai bus okupuotos Rusijos.

Birželio 19 dieną svetainės „Ldiena“ ir „Šauksmas“ paskelbė Juozo Ivanausko tekstą, kuriame jis kaltina Lietuvos žiniasklaidą dezinformacijos skleidimu, o valdžią – įgaliojimų viršijimu. Taip pat aiškino, kad esą JAV kariai Lietuvoje buvo dislokuoti neteisėtai.

Skirtingi autoriai – tos pačios citatos

Tyrimo autoriai pastebėjo neįprastą reiškinį. Kartais skirtingų svetainių, skirtingų autorių, skirtinguose rašiniuose atsikartoja tie patys teksto gabalai – ne pavieniai sakiniai, bet pastraipos.

„1990 metais Lietuvoje, išsilaisvinus nuo „sovietinio okupanto“, gyveno 3,7 mln. lietuvių, o 2015 metais – jau visu milijonu mažiau – kas gi čia taip mūsų tautą „genocidina“?! 1993 metais į Lietuvos mokyklų pirmąsias klases atėjo 75 000 pirmokų, o 2014 metais – pirmokų net tris kartus mažiau!“ – tai citata iš liepos 17 dieną svetainėse „Šauksmas“ ir „Laisvas laikraštis“ publikuoto Juozo Ivanausko teksto.

O štai beveik identiškas teksto gabalas iš kito pranešimo, kuris buvo įdėtas „Socialistinio liaudies fronto“ interneto portale: „1990 metais Lietuvoje gyveno 3,7 mln. lietuvių, o 2015 metais – jau visu milijonu mažiau, 1993 metais į Lietuvos mokyklų pirmąsias klases atėjo 75 000 pirmokų, o 2014 metais – pirmokų net tris kartus mažiau.“

Per nagrinėtą laikotarpį dešimtyje svetainių analitikai aptiko 12 pasikartojančių citatų skirtinguose tekstuose.

Taikiniai – kaip ir Kremliaus

Viena iš propagandos medžiotojų užduočių – ne tik aptikti tokius pranešimus, bet ir išgryninti juos iki esminės žinutės, vinies, kurią bandoma įkalti į skaitytojų atmintį.

Didelės apimties tekstus suskaldžius iki vieno sakinio, galima nustatyti, kokie yra propagandos skleidėjų taikiniai ir tikslai.

Analitikai teigia, kad per nagrinėtą laikotarpį pagrindiniais taikiniais buvo Europos Sąjunga, NATO, Lietuvos užsienio politika, istorija ir kariuomenė.

Tai nėra nauja tendencija.

Kremliaus propaganda jau kelerius metus taikosi į šias temas, nes pagrindinis tikslas yra sumenkinti Lietuvos valstybingumą, pakirsti piliečių pasitikėjimą valdžia, institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis, pakeisti istorinę atmintį ir galiausiai – sudaryti įspūdį, kad Lietuvos valstybė neturi pagrindo egzistuoti ir būti nepriklausoma.

Liepos 5 dieną „Karštas komentaras“ publikavo neįvardinto autoriaus tekstą apie LDK karalių Mindaugą ir Lietuvos valstybingumą.

Straipsnyje teigiama, kad valdovas buvo vienas trumparegiškiausių ir labiausiai pakenkusių Lietuvos valstybei.

„Tiek man, tiek visiems padoriems istorikams Mindaugas yra viena iš niekingiausių/juodžiausių asmenybių mūsų, sarmatiškoje-lietuviškoje, istorijoje“, – tekste cituojamas Aivaras Lileika, kuris vadinamas istoriku.

Tyrimas išryškino ir naujų procesų.

Vis daugiau priešiškos propagandos žinučių paleidžiama į Lietuvos žiniasklaidą ir JAV. Be to, tokiuose pranešimuose teisingumo situacija ir žmogaus teisės Lietuvoje tampa atskiromis temomis.

Naudoja „rusiškus“ propagandos metodus

Informacinės erdvės analitikai sako, kad išnagrinėtą turinį sieja ne tik panašios idėjos, tekstai, autoriai, bet ir propagandos varymo metodai.

„Egzistuoja daugybė propagandos technologijų ir sukuriama vis naujų, tačiau čia naudojami keli klasikiniai metodai. Juos galime aptikti ir Rusijos žiniasklaidoje“, – sakė vienas tyrimo autorių.

Daugiausia nagrinėtuose tekstuose naudojamas metodas, kuris yra vadinamas „juoda–balta“. Esmė – „baltasis“ autoritetas, pavyzdžiui, koks nors profesorius, kalba apie „juodąjį“ personažą, dažniausiai, JAV, NATO, Europos Sąjungą ar provakarietišką Lietuvos valdžią.

„Ši technologija naudojama, kai norima sudaryti įspūdį, kad vieną ar kitą prieštaringą mintį palaiko autoritetai. Koks skaitytojas drįs abejoti profesoriumi?“ – kalbėjo vienas iš tyrimą atlikusių analitikų.

Matyt, šios technologijos pavyzdžiu galėtų būti Nepriklausomybės akto signatarų Z. Vaišvilos ar Rolando Paulausko vieši pasisakymai.

Rašo liepiamąja nuosaka

Dar viena „nesisteminėje žiniasklaidoje“ naudojama propagandos technologija, kai aršiai puolami ne oponentų argumentai, bet menamos ar esamos asmeninės savybės.

„Isteriškus rusofobus su homikais jungia bendros „europietiškos vertybės“, – birželio 15 dieną rašoma neįvardinto autoriaus tekste, kuris buvo publikuotas svetainėje „Nacionalistas“.

Tame rašinyje Rusiją kritikuojantys ir Europos vertybes palaikantys žmonės yra vadinami sistemos pakalikais, homikais, rusofobais, seksualiniais iškrypėliais ir panašiai.

Analitikai pastebėjo, kad daugelis priešiškos propagandos teiginių yra nuolat kartojami.

„Iš esmės, daugelį tokių pranešimų galima sutraukti iki vieno ar dviejų pagrindinių teiginių. Ilguose straipsniuose kelios tezės yra aplipdomos tekstu ir nuolat kartojamos, sukant vis tą pačią mintį“, – aiškino vienas tyrimo autorių.

Jis pastebėjo, kad kai kuriuose tekstuose naudojama net sovietinės propagandos technologija – liepiamoji nuosaka.

Birželio 19 dieną svetainėje „Šauksmas“ publikuotame J. Ivanausko tekste rašoma: „Kiekvieną valdžios militaristinį žingsnį būtina viešai pasmerkti, o atsakingus valdininkus, pritariančius karo eskalacijai, nušalinti nuo valdžios. Kiekvieną JAV agresoriaus NATO tanką bei kareivį vyti lauk iš Marijos žemės pasiutusia šluota!“

Ten pat skaitytojai raginami: „Tai reiškia, jog tikrinti FAKTO buvimą reikia pagal Rusijos žiniasklaidą – RT, RIAN ir kt. oficialius šaltinius.“

15min.lt 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras