Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Rohinjai – šaukštas deguto Birmos demokratizacijos procese (5)

Živilė Jusaitė
2015 08 12

Birma, arba Mianmaro Sąjungos Respublika*, jau keletą metų džiugina tarptautinę bendruomenę. Šioje Pietryčių Azijos šalyje, 1962–2011 metais valdytoje karinės diktatūros, vykdomos demokratinės ir ekonominės reformos, surengti jau du Birmos ir ES dialogo žmogaus teisių klausimais raundai, o spalio mėnesį planuojami parlamento rinkimai, kurie turėtų patvirtinti, kad permainos yra negrįžtamos. Europos Sąjunga, siekdama paskatinti tolesnį Birmos demokratizacijos procesą, 2012 metais suspendavo, o 2013 metais atšaukė šaliai taikytas sankcijas, išskyrus ginklų embargą. Glaudesnis bendradarbiavimas su tarptautine bendruomene, įskaitant ES, ir jos skiriama vystomoji pagalba tenkina Birmos vyriausybės ir šalies piliečių interesus. Tiesa, ne visi nuolatiniai Birmos gyventojai turi piliečių statusą.

Demokratinės reformos bent kol kas nepalietė rohinjų (angl. rohingya), laikomų viena labiausiai diskriminuojamų tautinių mažumų pasaulyje. Islamą išpažįstantys rohinjai yra musulmonų prekeivių palikuonys, gyvenantys daugiausia Birmoje (apie milijoną gyventojų), taip pat Bangladeše, Saudo Arabijoje ir Pakistane. 1948 metais Birmai paskelbus nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos, kiek daugiau nei dešimtmetį šalies santvarka buvo demokratinė, tad rohinjai turėjo oficialų etninės mažumos statusą; rohinjų kalba transliuotos radijo programos ir t. t. Padėtis pasikeitė 1962 metais įvykus kariniam perversmui, o dar po dviejų dešimtmečių naujoji karinė valdžia priėmė rohinjus diskriminuojantį Pilietybės įstatymą. Nors daugumos rohinjų šaknys Birmoje siekia šimtmečius, šalies vyriausybė juos laiko „bengalų migrantais“ ir nesuteikia ne tik pilietybės, bet ir daugumos kitų teisių ir laisvių. Birmiečių rohinjų organizacijos Jungtinėje Karalystėje prezidentas Tun Khin savo padėtį apibūdina taip: „Mano senelis buvo [Birmos] parlamento sekretorius, bet aš nesu pilietis“.

Žmogaus teises ginanti organizacija „Fortify Rights“, išanalizavusi dvylika nutekintų Birmos vyriausybės dokumentų, priėjo prie išvados, kad vyriausybė sąmoningai ribojo rohinjų teisę laisvai judėti, tuoktis, turėti vaikų, kurti maldos namus ir t. t. Vienu iš dokumentų rohinjų poroms uždrausta turėti daugiau nei du vaikus, kitu – reikalaujama gauti leidimą norint susituokti. Leidimas reikalingas ir norint keliauti rohinjų gausiai gyvenamoje Rachinų valstijoje ar likusioje šalies dalyje. Neturėdami pilietybės, rohinjai negali dalyvauti šalies politiniame gyvenime ar dirbti valstybės tarnyboje. Jie taip pat neturi teisės turėti žemės ir dažnai tampa neapmokamo, priverstinio darbo aukomis. Rohinjams menkai prieinamos medicinos ir gydymo paslaugos (80 tūkst. asmenų tenka vos vienas gydytojas), tad jų kūdikių mirtingumas yra tris kartus didesnis nei šalies vidurkis. Net 90 proc. rohinjų yra neraštingi, nors Birmos raštingumo vidurkis, palyginti su kaimyninėmis šalimis, yra gana aukštas ir siekia 93 procentus.

Rohinjų diskriminacija yra būdinga ne tik valdantiesiems šalies sluoksniams, bet ir plačiajai visuomenei. Tarp musulmonų rohinjų ir šalyje dominuojančių budistų nuolat tvyro įtampa, periodiškai perauganti į riaušes ir kitokius neramumus. 2012 metais smurto bangos Rachinų valstijoje nusinešė apie 200 gyvybių, o dar maždaug 140 tūkst. rohinjų buvo priversti bėgti ir dabar glaudžiasi pabėgėlių stovyklose, kurių jiems neleidžiama palikti „dėl savo pačių saugumo”.

2010 metais rohinjams pradėti išduoti laikinosios registracijos dokumentai, vadinami „baltosiomis kortelėmis“, kurių savininkai galėjo balsuoti tais pačiais metais vykusiuose parlamento rinkimuose. Šių metų vasarį Birmai rengiantis referendumui dėl šalies Konstitucijos keitimo, baltųjų kortelių savininkams ketinta ir vėl leisti atiduoti savo balsą, tačiau dėl aršių nacionalistinio pobūdžio budistų protestų ši teisė buvo panaikinta baltąsias korteles paskelbus negaliojančiomis nuo kovo 31 dienos. Toks valdžios sprendimas daugumą rohinjų paliko be jokių tapatybės dokumentų.

Įdomu tai, kad inicijuoti rohinjų klausimo sprendimą vengia ne tik šalies vyriausybė, bet ir opozicijos lyderė, Nobelio taikos premijos laureatė Aung San Suu Kyi, už ką ją neseniai švelniai sukritikavo Tibeto dvasinis vadovas (taip pat Nobelio taikos premijos laureatas) Dalai Lama. Tarptautinės bendruomenės spaudimas Birmai daromas, tačiau yra akivaizdžiai nepakankamas. 2014 m. gruodį Jungtinės Tautos priėmė rezoliuciją, raginančią Birmą suteikti rohinjams pilietybę. Tą padaryti skatina ir Jungtinės Amerikos Valstijos, kur prieglobstį rado apie 1000 rohinjų pabėgėlių, apie tai nedrąsiai kalbama ir Birmai skirtose birželio mėnesio Europos Sąjungos Tarybos išvadose, pasirodžiusiose po to, kai tarptautinę bendruomenę sukrėtė Pietryčių Azijos migrantų krizė: tūkstančiai nelegalių rohinjų ir bangladešiečių migrantų buvo aptikti į ASEAN kaimynes – Indoneziją, Malaiziją ir Tailandą – plaukiančiuose laivuose. Plačiai tarptautinėje žiniasklaidoje nuskambėjęs incidentas atkreipė pasaulio dėmesį ne tik į nelegalių migrantų problemą, bet ir į priežastis, skatinančias ieškoti laimės svetur: Bangladeše jos pirmiausia ekonominės, o Birmos musulmonai rohinjai bėga nuo savo beteisiškumo. Belieka tikėtis, kad, Birmos vyriausybei siekiant išlaikyti gerus santykius su Vakarais ir išvengti diktatūros metais turėto parijo statuso, rohinjų problemos ilgiau ignoruoti nebepavyks.

* Iki 1989 m. šalis vadinta Birma, o Mianmaru ją pervadino karinė chunta (atitinkamai buvusi sostinė Rangūnas virto Jangonu). Politinė opozicija, taip pat JAV ir Didžioji Britanija, protestuodamos prieš vienašališką karinės diktatūros sprendimą, šalį iki šiol vadina Birma.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 5)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras