Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Tokie skirtingi „rusų pasauliai“ (31)

Viktoras Denisenko
2015 08 17

Kalbant apie Rusiją, svarbu akcentuoti ne tik tai, kas vyksta politiniame šios šalies gyvenime, bet ir įvardinti svarbiausius procesus visuomenėje. Šie procesai yra gana įdomūs ir reikšmingi. Rašydamas apie propagandos poveikį, nemažai kalbėjau apie dabartinės Rusijos visuomenės deformaciją. Atėjo metas paminėti ir kitą svarbų reiškinį – socialinę atskirtį ir jos poveikį žmonių sąmonei.

Socialinė atskirtis yra rimtas iššūkis bet kuriai valstybei. Ne paslaptis, kad geriausiai ir stabiliausiai gyvena tos šalys, kuriose yra stiprus vidurinysis sluoksnis, t. y. tarpinė grandis tarp turtingų ir vargšų. Rusijoje pastebima kita tendencija – didelis atotrūkis tarp labai vargingų ir labai turtingų. Vadinamoji vidurinioji klasė irgi yra stipriai fragmentuota ir susidurianti su įvairiomis problemomis ir ideologinėmis dilemomis. Kitaip sakant, galima iš esmės kalbėti apie skirtingus „rusų pasaulius“, kurie turi mažai ką bendra.

Pastebima, kad turtingų Rusijos žmonių sluoksnis iš esmės palaiko dabartinę Rusijos valdžią ir politinę sistemą. Vladimiras Putinas ir jo komanda aiškiai parodė vadinamiesiems oligarchams jų vietą naujoje socialinėje ir politinėje Rusijos sistemoje. „Jukos“ byla tapo parodomuoju procesu, o Michailas Chodorkovskis pavyzdžiu, kas gali nutikti turtingam ir įtakingam žmogui, turinčiam tam tikrų politinių ambicijų, nesuderintų su Kremliumi.

Dauguma turtingų rusų pasirinko atsargią poziciją, kurios esmė yra atvirai neprieštarauti valdžiai, kartais ją palaikyti arba aktyviai sąveikauti su ja (kaip tokios taktikos pavyzdį galima pateikti Romaną Abramovičių). Tačiau laikyti savo aktyvus ir gyventi, ilsėtis ir pramogauti šie žmonės labiau mėgsta oficialiosios Rusijos peikiamuose Vakaruose. Pavyzdžiui, visi yra girdėję apie „rusišką“ Kurševelį (Courchevel – prabangus kalnų slidinėjimo kurortas Prancūzijoje). Taip pat ir vienas Vakarų pasaulio forpostų – Jungtinės Karalystės sostinė Londonas – yra gana „rusiškas“.

Ne taip seniai Amerikos verslo ir finansų žurnalas „Forbes“ apžvelgė „rusišką Londoną“. Žurnalo duomenimis, Londono centre nekilnojamojo turto turi tokie oligarchai kaip Olegas Deripaska ir Romanas Abramovičius, verslininkai Vladislavas Doroninas, Grigorijus Guselnikovas ir pan. Čia pat nemažai nuosavybės yra įsigiję aukšti skirtingų Rusijos korporacijų vadybininkai. Nekilnojamojo turto Jungtinės Karalystės sostinės priemiesčiuose yra nusipirkęs ir turtingiausias Rusijos žmogus Ališeras Usmanovas, taip pat buvęs bankininkas Aleksandras Lebedevas, verslininkai Piotras Averinas, Jevgenijus Čičvarkinas (pastarasis yra pasitraukęs iš Rusijos po to, kai buvo nusavintas jo verslas – mobiliojo ryšio paslaugų įmonė „Euroset“) ir kt.

Turimais duomenimis, Rusijos atstovui priklauso ir pats brangiausias privatus namas Londone – Witanhurst, kuris mažai kuo nusileidžia karališkiesiems Bakingamo rūmams. Teigiama, kad šis namas priklauso Andrejaus Gurjevo šeimai. Minėtas asmuo užima 28 vietą tarp turtingiausių Rusijos žmonių, jis yra buvęs Murmansko srities gubernatorius.

Pažymima, jog dauguma Rusijos turtuolių, perkančių nekilnojamąjį turtą užsienyje, nemėgsta to afišuoti ir visaip slepia šią informaciją.

Beje, uždrausta meile Vakarams kaltinami ne vien Rusijos turtuoliai, bet ir valdžios atstovai. Yra žinoma, jog nemažai aukštų Rusijos pareigūnų vaikų mokosi arba gyvena užsienyje. Tarp jų, pavyzdžiui, minimi Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo dukra bei Federacijos Tarybos pirmininkės Valentinos Matvijenko sūnus. Klausimų kyla net dėl Vladimiro Putino dukrų. Jų gyvenimas slepiamas nuo pašalinių akių, tačiau yra pagrįstų įtarimų, kad jos irgi yra palikusios Rusiją ir gyvena Vokietijoje ir/arba Italijoje.

Čia taip pat būtina paminėti, jog Rusijos valdžios atstovus irgi nesunkiai galima priskirti prie turtuolių luomo. Nemažai ginčijamasi dėl to, pavyzdžiui, kokią sumą sudaro V. Putino turtai. Dažniausiai skamba teiginys, kad įvairių aktyvų, kuriuos valdo dabartinis Rusijos prezidentas, vertė siekia apie 40 mlrd. JAV dolerių. Tačiau neseniai duodamas interviu žurnalui „Forbes“ britų verslininkas Billas Browderis, kuris kadaise buvo išstumtas iš Rusijos verslo pasaulio, pareiškė, jog, jo skaičiavimais, V. Putinas per valdymo metus galėjo sukaupti (pasisavinti) apie 200 mlrd. JAV dolerių.

Čia pat galima paminėti ir skandalą dėl Rusijos prezidento atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo laikrodžio. Jo vestuvių su žinoma dailiojo čiuožimo sportininke Tatjana Navka nuotraukose buvo pastebėta, jog D. Peskovas segi prabangų Richard‘o Mille RM 52-01 laikrodį, kuris kainuoja 620 tūkst. JAV dolerių. Pažymima, kad šio laikrodžio kaina daugiau nei keturis kartus viršija oficialų deklaruotą D. Peskovo praeitų metų uždarbį. V. Putino atstovas spaudai pareiškė, jog laikrodis yra jo nuotakos dovana, tačiau entuziastai nepatingėjo ir, panagrinėję ankstesnes D. Peskovo šių metų nuotraukas, nustatė, kad jis turi mažiausiai dar keturis prabangius laikrodžius, kurių bendra vertė yra apie 154 tūkst. JAV dolerių.

Galima sakyti, kad tai yra vieno – prabangiai gyvenančio – „rusų pasaulio“ portretas. Tačiau reikia suprasti, kad dauguma žmonių Rusijoje negali net svajoti apie šimtus tūkstančių kainuojančius laikrodžius ar nekilnojamąjį turtą Jungtinėje Karalystėje.

Egzistuoja ir kitas – masiškesnis „rusų pasaulis“, kurio portretą neseniai pateikė portalas Lenta.ru. Tas portretas iš esmės patvirtina šio straipsnio autoriaus mintį apie vykstančią ideologinę Rusijos visuomenės deformaciją. Čia verta pažiūrėti į kelis esminius skaičius. Sociologinių apklausų duomenimis, daugiau nei 80 proc. Rusijos gyventojų nemėgsta JAV, o 59 proc. bijo galimos karinės Amerikos agresijos. Be to, 55 proc. negatyviai vertina Ukrainą. Įdomu, kad net 64 proc. Rusijos gyventojų mano, jog šiandieniniame pasaulyje gali kilti branduolinis karas.

Įdomiai atrodo ir „pilietinis“ Rusijos gyventojų portretas: 87 proc. nėra pasirengę dalyvauti masinėse protesto akcijose, 84 proc. nėra skaitę savo šalies Konstitucijos, 80 proc. palaiko idėją, kad gali būti cenzūruojami meno kūriniai, 70 proc. pasisako už cenzūrą internete, o 72 proc. mano, jog žiniasklaida gali meluoti, jeigu tai atitinka valstybės interesus. Pažymėtina, kad 71 proc. Rusijos gyventojų mano, jog tvarka yra svarbiau už demokratiją, o 51 proc. teigiamai vertina Stalino valdymą.

Pateikiami duomenys taip pat leidžia suprasti, kaip susiformuoja toks Rusijos visuomenės vaizdas. Lenta.ru skelbia, kad 88 proc. šalies gyventojų sužino naujienas žiūrėdami televizorių, o 79 proc. nė karto nėra buvę užsienyje. Įdomu tai, kad 78 proc. Rusijos gyventojų teigia esantys laimingi (patenkinti egzistuojančia situacija), nors 59 proc. neturi santaupų, o 51 proc. priversti taupyti pirkdami produktus.

Apie blogėjančią socialinę padėtį Rusijoje byloja ir kiti duomenys. Teigiama, jog liepos mėnesį vargingai gyvenančių Rusijos gyventojų skaičius pasiekė 22 milijonus. Tai yra didelis skaičius net tokiai didelei valstybei kaip Rusija. Nors, kaip rodo socialinių apklausų duomenys, vargingai gyvenantis „rusų pasaulis“ yra įtikintas savo laime, ši iliuzija gali galiausiai išsisklaidyti.

Būtina paminėti ir dar vieną tendenciją ir iš esmės dar vieną „rusų pasaulį“. Tai yra sparčiai mažėjantis vidurinysis sluoksnis, o tiksliau – tie jo atstovai, kurie neprarado įpročio mąstyti ir kliautis ne vien televizijos rodomomis žiniomis. Tokie žmonės, matydami stiprėjančią propagandinę isteriją ir nykstantį pakantumą kitoniškumui (kitokiam požiūriui), bando pagal galimybę palikti Rusiją, persikelti į kitas, adekvatesnes valstybes. Nemaža dalis jų, beje, renkasi Baltijos valstybes, tai leido filosofui Gintautui Mažeikiui net iškelti mintį apie naujo (liberalaus) rusų (slavų) pasaulio formavimąsi už Rusijos ribų, jis taptų tinkama atsvara Rusijos propaguojamam ideologizuotam „rusų pasauliui“.

Situacijoje, kai tam tikras mąstančių žmonių procentas siekia palikti Rusiją, o atskirtis tarp turtingųjų ir beturčių tik gilėja, didėja socialinio sprogimo grėsmė. Ją didina ir tokios nevykusios politinių viešųjų ryšių akcijos kaip demonstratyvus „sankcijinių“ produktų naikinimas. Be to, Rusijos ekonomikos stabilumui vėl kelia rimtą pavojų krintanti naftos kaina.

Kremlius labai bijo vadinamųjų spalvotųjų revoliucijų, tačiau atrodo, jog dabartinė Rusijos valdžia savo pastangomis pati skatina revoliucinę situaciją. Maskvos veiksmai šiuo atveju gali būti apibūdinti patarle – „Bėgo nuo vilko, pataikė ant meškos“. Nežinia, kiek dar propagandinė mašina sugebės užtikrinti „generalinės politinės linijos“ palaikymą (įtikinti, kad dėl visų Rusijos negandų kaltas Vakarų pasaulio sąmokslas). Jei propaganda nustos veikusi, Kremliui beliks kliautis tik jėga ir represine įstatymine baze. Rusijos atveju tai paprastai reiškia vieną dalyką: daug kraujo.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 31)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras