Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Režimo beprotybės pradžia? (38)

Vytautas Dumbliauskas, „Lietuvos žinios“
2015 08 19

Tai, ką Rusiją valdantis režimas daro su savo šalimi, yra pražūtingi šiai valstybei dalykai, tačiau jie bent turi savo paaiškinimą. Valdžioje sėdi sovietinės politinės policijos vidurinės grandies karininkai, kurie, kaip ir didelė dalis rusų visuomenės, ilgisi tų laikų, kai Sovietų Sąjunga buvo viena iš dviejų pasaulio didžiųjų valstybių. Šios didžiosios valstybės žlugimas ir stiprus teritorinis aptrupėjimas šiai daliai rusų visuomenės kėlė ir kelia dvasinį skausmą. Reiškinys nėra unikalus – tokį skausmą patyrė britai, prancūzai ir kitos tautos, netekusios savo kolonijų, tačiau pasikeitė kelios kartos, ir tas skausmas praėjo.

Laukti, kol pasikeis kelios kartos, galima, tačiau valstybės valdžia gali ir privalo padėti visuomenei. Kaip egzistuoja sveikatos ar mokesčių politika, taip egzistuoja ir istorijos politika: tai kryptingi valdžios veiksmai, tam tikra programa, kurios padedama visuomenė pratinama susigyventi su nauja tikrove, blaiviau vertinti skaudžią praeitį. Ryškiausias sėkmingos istorijos politikos pavyzdys yra vokiečių tauta, kuri ne be valdžios pagalbos įveikė fašizmo šmėklas ir Vokietijos valstybė tapo svarbiausia ekonomine ir politine Europos Sąjungos veikėja.

Deja, rusams šiuo požiūriu nepasisekė. Posovietinės Rusijos valdžia ėmėsi tokios istorijos politikos, kuri tik skatino ilgėtis Sovietų Sąjungos. Politika buvo sėkminga – Rusijos miestų gatvėse jauni žmonės vaikšto su Stalino portretais rankose.

Paaiškinti tai nesunku: kai šalies dabartimi, o tuo labiau ateitimi didžiuotis nepavyksta, nelieka nieko kito, tik nukreipti visuomenės akis į praeitį. Tik toms akims valdžia uždėjo akinius, pro kuriuos gerai matoma pergalė Antrajame pasauliniame kare, tačiau prastai matomi Stalino konclageriai ir masinis žmonių žudymas.

Rusų rašytojas Michailas Veleris šį pavasarį pasakė labai taikliai: „Dievas mums pasiuntė aukštas naftos kainas, tačiau ir tai mums nepadėjo.“ Jis turėjo galvoje, kad didelės naftos kainos nepadėjo Rusijai atlikti būtinų reformų – pirmiausia diversifikuoti ekonomikos.

Tačiau didelės naftos kainos „padėjo“ Kremliaus valdovams pasijusti pasaulio žaidėjais. Buvo sukurtas terminas „Rusija – energetinė didžioji valstybė“, nors kai aš mokiausi sovietinėje vidurinėje mokykloje, tokias valstybes sovietiniai vadovėliai vadino pramoninių valstybių žaliaviniais priedėliais. Tai ir yra propagandos „žavesys“ – ekonomiškai ir technologiškai atsilikusi valstybė pateikiama jos valdiniams kaip pasididžiavimo vertas dalykas. Taip, Vladimiras Putinas sugrąžino rusams didžiavimąsi savo valstybe, pakėlė savosios vertės suvokimą – juk jie vėl gyvena didžioje šalyje.

Štai čia prieiname svarbų momentą. Istorija yra kupina pavyzdžių, kai tokie režimai kaip V. Putino gyvuoja ilgus dešimtmečius, tačiau su viena esmine sąlyga – jei jie neperžengia savo šalies sienų. Ryškiausias pavyzdys – Šiaurės Korėja. Nemanau, kad Kremliaus strategai nežinojo šios sąlygos. Jei jie ją pažeidė, tai greičiausiai todėl, kad jau negalėjo nepažeisti. V. Putino režimui reikėjo kažko, kas pakeltų jo reitingą, nes Rusijos ekonomika ėmė lėtėti 2012 metais.

Krymo užgrobimas ir prisijungimas Rusijoje buvo sutiktas entuziastingai, tačiau atrodo, kad Kremlius nesitikėjo tokios gana griežtos Vakarų reakcijos, gal todėl, kad į Gruzijos užpuolimą 2008 metais Vakarai pažiūrėjo pro pirštus.

Paaiškinti galima ir vadinamąsias Rusijos kontrsankcijas: buvo atsisakyta pirkti Vakarų šalių produktus, pirmiausia maistą. Kritus naftos kainoms, rusams ėmė trūkti valiutos importui pirkti, todėl užsieninių prekių keitimas vietine produkcija yra visiškai suprantamas.

Tačiau šiomis dienomis prasidėjo protu nesuvokiami dalykai. Pirmiausia turiu galvoje paties V. Putino pasirašytą potvarkį, kad visi maisto produktai, kuriuos draudžiama įvežti į šalį, turi būti sunaikinami. Galime įsivaizduoti, kad rusų verslininkai yra nieko prieš įsivežti draudžiamų maisto produktų iš Europos Sąjungos, juolab kad siena tarp Baltarusijos ir Rusijos yra nekontroliuojama.

Maisto produktų parodomasis naikinimas rusams sukėlė šoką. Juk per visą bolševikų valdymą Sovietų Sąjungoje maisto nuolat trūko, tik pastaruosius 20 metų rusai turėjo pilnas maisto parduotuves. Garsusis Levados centras žaibiškai atliko apklausą, ji parodė, kad draudžiamo įvežti maisto naikinimui nepritaria net 87 proc. apklaustųjų, o pritaria tik 9 procentai. Pagal oficialią statistiką, žemiau skurdo ribos šioje šalyje gyvena per 20 mln. žmonių. Rusų visuomenė sutinka, kad draudžiami įvežti maisto produktai turėtų būti konfiskuojami, tačiau jie turėtų būti išdalijami skurstantiesiems. Vienas žurnalistas atkreipė dėmesį, kad rusams maistas yra užkanda prie degtinės, todėl naikinti gerą užkandą yra nuodėmė.

Lyg to būtų negana, Rusijos sveikatos apsaugos ministerija pasiūlė atsisakyti importuoti medicinos įrangą, ir ne tik tą, kurios analogai gaminami Rusijoje, bet ir neturinčią rusiškų analogų. Interneto žiniasklaida šaiposi iš buvusio Rusijos maisto kokybės žinybos vadovo, pasiūliusio atsisakyti importuoti prezervatyvus.

Režimo beprotybė įsibėgėja. Prieš kelias dienas Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas pasiūlė apsvarstyti klausimą, ar nereikėtų riboti privačiuose ūkiuose laikomų gyvulių ir paukščių skaičiaus. Rusų visuomenė sutrikusi – kaip bus galima pakeisti importuojamus maisto produktus savais, jei valdžia imsis reguliuoti ir auginamo „maisto“ kiekį? Iš D. Medvedevo jau šaipomasi, jis lyginamas su Nikita Chruščiovu, kuriam valdant buvo ribojamas asmeniniuose „kolchoznikų“ ūkeliuose auginamų galvijų ir gyvulių skaičius.

Idiotiškų siūlymų daugėjimas liudija režimo kokybinius pokyčius susinaikinimo link. Ne vienas laisvesnis rusų apžvalgininkas yra atkreipęs dėmesį, kad Rusijos prezidento administracijoje dirba žmonės, tarp kurių V. Putinas atrodo kaip proto bokštas. Kitaip tariant, V. Putinas apsupo save žemesnio nei jo paties intelekto žmonėmis, kurie ne tik nepajėgia analizuoti situacijos, bet ir kurpia keistus siūlymus, kad tik įtiktų savo valdovui.

Šaltinis: „Lietuvos žinios“

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 38)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras