Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Serbijos narystės ES perspektyva ir geopolitiniai interesai (2)

Viktoras Denisenko
2015 08 24

Serbijos narystė Europos Sąjungoje vertinama kaip tikėtinas dalykas, kuris laikui bėgant taps realybe. Tai būtų dar vienas žingsnis įtraukiant Balkanų regioną į Europos gerovės ir stabilumo zoną (šis procesas prasidėjo 2004 metais priėmus į ES Slovėniją, jo tęsiniu 2013 metais tapo Kroatijos narystė). Tačiau Serbijos įstojimo į ES perspektyva taip pat gali būti vertinama gana nevienareikšmiškai dėl tam tikrų vidinių šios valstybės procesų ir jos ypatingų ryšių su Rusija. Baiminamasi, kad ši valstybė gali tapti Maskvos Trojos arkliu susivienijusioje Europoje.

Priimti sprendimą siekti europinės integracijos Belgradui buvo išties nelengva. Sprendimas pirmiausia buvo politinio pobūdžio. Šis siekis savotiškai padeda Serbijai atsikratyti sunkaus Balkanų karo šešėlio ir buvusio šalies prezidento – kalėjime Hagoje mirusio Slobodano Miloševičiaus – politikos padarinių. Tačiau, suprantama, ne visi yra patenkinti tokiu šalies posūkiu „veidu į Europą“. Serbijoje egzistuoja nemažai kraštutinių jėgų, kurios vertina tai kaip „didžiosios Serbijos“ idėjos išdavystę.

Paraišką stoti į Europos Sąjungą Serbija parengė 2009 metais, o oficialus šalies kandidatės statusas jai buvo suteiktas tik 2012 metais. Ne taip seniai Serbijos ministras pirmininkas Aleksandras Vučičius patvirtino, jog narystė ES išlieka tarp strateginių šalies prioritetų. Čia pat verta paminėti, kad politinė A. Vučičiaus praeitis yra susijusi su ultranacionalistine Serbų radikalų partija: 1998– 2000 metais, dar valdant S. Miloševičiui, jis buvo Informacijos ministru. Tiesa, 2008 metais A. Vučičius nutraukė ryšius su radikalais ir įstojo į Serbijos progreso partiją, o rinkimus 2014 metais laimėjo žadėdamas narystei ES reikalingas ekonomines reformas. Tai rodo, jog narystės Europos Sąjungoje perspektyvos svarbą supranta net vadinamosios „senosios gvardijos“ atstovai.

Akcentuojama, kad esminis Serbijos interesas įstoti į ES yra ekonominis. Ši valstybė ne pati turtingiausia regiono šalis – ji turi sisteminių problemų savo ekonomikoje. Šių metų vasarį Tarptautinis valiutos fondas sutiko skirti Belgradui 1,2 mlrd. eurų paramą, tačiau mainais į tai Serbija turi įgyvendinti reformas, kurios numato išlaidų viešajam sektoriui apkarpymą ir 500 valstybinių objektų privatizacijos įgyvendinimą. Belgradas taip pat savotiškai gyvena Graikijos krizės šešėlyje, nes apie 14 proc. Serbijos bankininkystės sektoriaus valdo graikai.

Serbijos naryste ES iš esmės yra suinteresuota ir susivienijusi Europa. Sutariama, kad šios valstybės stabilumas yra svarbus viso Balkanų regiono stabilumo kontekste. Briuselis sveikina Belgrado europinės integracijos siekį, tačiau kartu kelia ir atitinkamus reikalavimus, kurie yra ne vien ekonominiai, bet ir politiniai. Tarp jų – Serbijos bendradarbiavimas su Hagos karo nusikaltimų tribunolu ir dialogas su Kosovu. Pastarasis punktas yra itin skausmingas Belgradui, kuris nepripažįsta Kosovo nepriklausomybės ir vis dar vadina šį kraštą Serbijos dalimi. Nepaisant to, Belgradas, Briuselio džiaugsmui, pradėjo kalbėtis su Priština.

Formaliai į galimą Serbijos narystę Europos Sąjungoje palankiai žiūri ir Rusija, tačiau ji, kaip įprasta, bando kelti savo sąlygas tokios narystės perspektyvai. Pavyzdžiui, naujas propagandinis Rusijos resursas „Sputnik“ buvusio Italijos užsienio reikalų ministro Franco Frattini lūpomis paragino Europą „nekartoti ukrainietiškos klaidos“ Serbijos atveju, t. y. Briuselis neturėtų reikalauti iš Serbijos „rinktis tarp Rusijos ir ES“. Kitaip sakant, Maskva reikalauja, kad narystės Europos Sąjungoje atveju nenutrūktų ypatingi Serbijos santykiai (ir ryšiai) su Rusija.

Čia pat būtina paminėti, jog Briuselis niekada nereikalavo, kad Belgradas nutrauktų draugiškus santykius su Rusija, tačiau, galima sakyti, naujausioje geopolitinėje situacijoje tokia dilema iškyla automatiškai. Geriausiai susiklosčiusią situaciją galėtų iliustruoti citata iš vienos „Deutsche Welle“ publikacijos šia tema: „ES sako, kad ji neprieštarauja geriems Serbijos santykiams su Rusija. Rusija sako, kad neprieštarauja Serbijos narystei ES. Nei vieni, nei kiti nesako tiesos.“

Verta pabrėžti, kad ir Maskvos elgesys tam tikra prasme yra šizofreniškas. Pačioje Serbijoje Rusija gana plačiai (taip pat ir finansiškai) palaiko euroskeptiškas jėgas ir organizacijas. Ji steigia šioje valstybėje savo ideologinių struktūrų, tokių kaip fondas „Russkij mir“ ar Rusijos strateginių tyrimų institutas, filialus ir investuoja į žiniasklaidos rinką. Taip ji siekia, viena vertus, įtvirtinti Serbijoje „rusišką“ požiūrį į įvykius pasaulyje (šiandien pirmiausia – Ukrainoje), kita vertus, išnaudodama turimus informacinius pajėgumus siekia diskredituoti ES ir NATO veiklą, teigdama, jog ši veikla nukreipta prieš Serbiją ir jos interesus. Europinės integracijos siekis šiame kontekste pateikiamas kaip klaidingas ar net nenatūralus. Jis vadinamas Serbijos „Stokholmo sindromu“ (apeliuojant pirmiausia į Europos veiksmus ir poziciją byrant Jugoslavijai). Kita Rusijos informacinės strategijos Serbijoje kryptis – pateikti Maskvą kaip artimiausią Belgrado draugę ir sąjungininkę. Šiam tikslui gan plačiai naudojamos istorinės ir religinės (serbai yra stačiatikiai) sąsajos.

Serbija iš tikrųjų simpatizuoja Rusijai. Jau minėtas Rusijos propagandinis kanalas „Sputnik“, remdamasis serbų laikraščio „Politika“ duomenimis, birželio mėnesį paskelbė apklausos rezultatus, pagal kuriuos integraciją į ES palaiko 44 proc. Serbijos gyventojų, o už artimesnius santykius su Rusija pasisako 61 proc. apklaustųjų. Rusija taip pat oficialiai palaiko Belgrado poziciją Kosovo klausimu, o dalis serbų simpatizuoja imperinėms Rusijos ambicijoms. Pavyzdžiui, yra žinoma, kad vadinamųjų separatistų pusėje Donbase gana aktyviai kovoja ir atvykėliai iš Serbijos.

Belgradas taip pat neprisijungė prie ekonominių sankcijų, kurias Europos Sąjunga taiko Rusijai dėl agresijos prieš Ukrainą. Tačiau tokio sprendimo priežastis greičiau yra ekonominė nei politinė. Pažymima, kad Serbija yra stipriai ekonomiškai priklausoma nuo Rusijos. Pirmiausia minima energetinė priklausomybė nuo rusiškų dujų. Be to, Rusijos valstybiniam koncernui „Gazprom“ priklauso ir Serbijos naftos bei dujų įmonė NIS. Iš viso per 2005–2013 metus Rusija investavo į šią valstybę 598,4 milijono eurų, tai sudarė 4,5 proc. visų užsienio investicijų į šią šalį per šį periodą.

Panašu, kad Belgrado santykiuose tiek su Briuseliu, tiek su Maskva dominuoja ekonominis veiksnys. Tačiau kartu pati Serbija atsiduria skirtingų geopolitinių interesų sankirtoje (apie tai iš esmės ir kalbama šiame straipsnyje). Esminis Briuselio interesas – stabilūs Balkanai – yra gana aiškus, o dėl Maskvos strategijos vėlgi, kaip ir minėta, kyla klausimų.

Galima numanyti, kad šiuo atveju Rusija yra pasirengusi veikti pagal aplinkybes. Serbijos narystės Europos Sąjungoje atveju Maskva be jokių abejonių gali bandyti išnaudoti šią šalį kaip savo interesų Trojos arklį. Žiūrint iš šio požiūrio taško, net antieuropines nuotaikas Serbijoje siekiama palaikyti ne dėl noro užkirsti šiai valstybei kelią į ES, o dėl galimybės išnaudoti tas nuotaikas, kai Serbija taps Europos Sąjungos dalimi. Tai galėtų padėti Maskvai ardyti europinį solidarumą, kuris pastaruoju metu labai brangiai kainuoja Rusijai. Nesunku pastebėti (rašiau apie tai straipsnyje „Putino draugai: prorusiški lobistai Europoje“), kad Rusija orientuojasi į panašių jėgų palaikymą ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Kaip Maskvos Trojos arkliai ES neretai įvardijamos tokios valstybės kaip Graikija, Kipras ir Vengrija. Serbija narystės ES atveju sustiprintų šią komandą.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras