Krymo aneksija sugriovė Europos saugumo sistemą ir perkėlė ją į priešiškų NATO santykių su Rusija tėkmę. Šio pokyčio įtaka kiek mažiau pastebima Rusijos sąjungininkų santykiuose su NATO, tačiau Maskva stiprina spaudimą Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) narėms, neprarasdama vilčių paversti ją kažkuo panašiu į anti-NATO.

Tiesa, neraminančios situacijos Centrinėje Azijoje, kur tik Uzbekistanas ir Turkmėnija nėra šios Rusijos dominuojamos karinės-politinės struktūros nariai, raidos perspektyvos verčia kol kas pakančiau žvelgti į NATO. Daugiausia tai liečia dvišalius Aljanso santykius su kiekviena KSSO valstybe, kurių kaimynystėje yra Afganistanas – imperijų kapinės. Štai šią Afganistano istorijos dalį Kremliuje, atrodo, užmiršo, kai 2015 metais nusprendė uždaryti NATO pajėgų Afganistane karinės įrangos tranzito koridorių. Taip Šiaurinio paskirstymo tinklo veikla ir pasibaigė.

Tai buvo tas naujas maršrutas, kuris jūrų keliu, geležinkeliais ir automagistralėmis buvo susiejęs Baltijos ir Kaspijos jūrų uostus su NATO pajėgų bazėmis Afganistane, nubrėžęs patikimą transporto tinklą per Rusijos ir kai kurių Centrinės Azijos regiono šalių teritorijas.

Toje veikloje dalyvavo ir Baltarusija. Tiesa, nors palengva mažėjo šio projekto pelningumas, Minskas stengėsi neafišuoti savo dalyvavimo jame. Matyt, valdančiajam režimui už tranzitą mokamos sumos vis dėlto buvo reikšmingos, todėl jos buvo slepiamos nuo savo šalies piliečių. Rusijos atsisakymas nuo šiaurinio kelio į Afganistaną taip pat nesumažino jos norų stiprinti karines bazes Centrinėje Azijoje, pavyzdžiui, Tadžikistane ir Kirgizijoje.

Kremliaus strategai nepamiršo ir savo sąjungininko – Baltarusijos. Nuo kažkurio momento vėl tapo aktuali Rusijos karinių bazių Baltarusijoje tema. Kol kas Rusija dėl kažkokių savų priežasčių stengiasi jos neforsuoti, tačiau tai nereiškia, kad jai bazės Baltarusijos teritorijoje yra nereikalingos ir ji atsisakys šio jau garsiai pareikšto sumanymo.

Kai kurie samprotavimai, pavyzdžiui, kad Rusijos aviacijos bazė Baltarusijoje bus skirta vykdyti sąjunginės valstybės priešlėktuvinės gynybos (PLG) Vieningos regioninės sistemos (VRS) užduotims, daugeliu atvejų yra klaidingi. VRS PLG todėl ir vadinama ne jungtine, o vieninga, kad tokioje sistemoje tuo pačiu metu negali būti dviejų vadų. Ir čia nereikėtų gudrauti su aiškaus karinio „vienvaldystės“ principo išvedžiojimais – jis galioja abiejų šios virtualios valstybės valdžių vertikalėse. Pavyzdžiui, Putinas pats viešai papasakojo, kaip buvo priimamas sprendimas dėl Krymo aneksijos ir kas vadovavo šiai operacijai.

Krymo „blickrygas“ ir karas Rytų Ukrainoje prisidėjo ir prie NATO, ir prie karinės-politinės Rusijos ir Baltarusijos sąjungos reanimacijos. Ir Baltijos regione kilusiame priešpriešos tarp Rusijos ir NATO paaštrėjime vis didesnį vaidmenį ima vaidinti kaimyninis NATO šalių Lenkijos ir Lietuvos regionas – Kaliningrado anklavas, kuriame yra dislokuoti vadinamosios Rusijos ir Baltarusijos valstybės Regioninės karinės grupuotės daliniai.

Šiandien su šiais kariniais daliniais kone tiesiogiai susiliečia įvairūs kariniai NATO šalių padaliniai, pradėję reguliariai, lygiagrečiai su Rusijos mokymais, vykdyti savus karinius mokymus. Nesnaudžia ir Baltarusijos kariuomenė: įvairių savų karinių mokymų ryškiai padažnėjo. O kol kas rugpjūčio pabaigoje yra suplanuoti bendri mokymai „Tarpusavio sąveika-2015“ su Specialiosios paskirties pajėgų kontingentais iš KSSO Kolektyvinių operatyviojo reagavimo pajėgų. Jie pirmą kartą vyks Pskovo srityje. Mokymuose, be Rusijos ginkluotųjų pajėgų dalinių, dalyvaus kariniai kontingentai iš Baltarusijos bei tolimų nuo Baltijos šalių – Armėnijos, Kazachstano ir Tadžikistano.

Kaip tapo žinoma, bendrą vadovavimą manevrams vykdys Rusijos oro desanto kariuomenės vadas, už baudžiamąsias operacijas Čečėnijoje gavęs Rusijos didvyrio žvaigždę generolas pulkininkas Vladimiras Šamanovas. Taip pat žinoma, kad neseniai jis Vitebske inspektavo baltarusių desantininkus, kurie, be to, dalyvaus rudenį vyksiančiuose kituose kariniuose mokymuose, pavadintuose „Sąjungos skydas-2015“. Tikimasi, kad laukia didelio masto reginys, vyksiantis federalinėse Rusijos teritorijose. Tarp kitko, viena iš jų šiandien laikomas Krymas, kuriame Putinas su savo Valstybės taryba aptarinėja turizmo problemas. Ko gero, galima prisiminti, kaip praeitą pavasarį į Krymą kaip turistai atvažiuodavo „mandagūs žmonės“. Tokie turistai tada Europai sukėlė šoką, kurio pasekmės jaučiamos dar ir šiandien.

Taigi situacijos raidos regione dinamika yra akivaizdi, todėl ekspertai vis dažniau konstatuoja įtampos tarp dviejų karinių blokų šalių didėjimo ir tarpusavio pasitikėjimo mažėjimo tendencijas. Kai kurių ekspertų nuomone, karinių mokymų dažnumas ir jų surengimo staigumas gali peraugti į rimtus įvykius. O po neseno Lenkijos prezidento Andžejaus Dudos pareiškimo apie Baltijos ir Juodosios jūros bloko idėjos atgaivinimo tikslingumą reikėtų laukti atsakymo – kitos ne itin naujos temos atsiradimo.

Prieš 15 metų vienoje konferencijoje Minske kalbėjo žinomas rusų politologas, o šiandien – Dūmos veikėjas ir vienas iš putiniškojo „rusų pasaulio“ ideologų, Molotovo anūkas Viačeslavas Nikonovas. Tada jis sakė, kad egzistuoja kažkoks projektas, pagal kurį Baltarusijos teritorijoje, „Naugarduko trikampio“ regione, turėtų būti sukurtas lenkiškas Kosovo analogas. T. y. kuriamos dirbtinės, spekuliatyvinės idėjos apie tokio pobūdžio išorines grėsmes. Ir juk tokie orakulai turi sau palankią auditoriją.

Sprendžiant pagal maskviečių Dūmos narių ir kitų imperinių vilčių skleidėjų elgesį, mažai kas iš jų žino, kad Baltarusijoje iš tikrųjų yra Kosovas. Ir šioje vietovėje Bresto srityje baltarusiai bei užsienio svečiai mini Baltarusijos, Lenkijos, Lietuvos ir JAV didvyrio, Prancūzijos garbės piliečio Tado Kosciuškos (1746–1817) gimimo dieną. Taigi Nikonovo „Naugarduko trikampis“ tikrai gali tapti argumentu, o ko gero – ir realiu pretekstu pasireikšti eiliniam Kremliaus susirūpinimui dėl savo bendrataučių padėties. Kas žino? O juk dabartiniai „rusų pasaulio“ apologetai gali sumąstyti priskirti prie bendrapiliečių ir Rusijos imperijos valdinį Emanuelį Kantą su jo Karaliaučiumi. Traktate „Į amžinąją taiką“ jis pirmą kartą nurodė kultūrinius ir filosofinius būsimo Europos suvienijimo į apsišvietusių tautų šeimą pagrindus. Tačiau šiems apologetams tokia Europa nereikalinga ir tiesiog yra jiems priešiška.

Reikėtų ypač pabrėžti, kad tiems, kurie pavargo nuo Putino „pokštų“, Rusijos prezidento pasirodymas Kaliningrado vasaros teatro Gintaro salėje šios vasaros įkarštyje pasirodė kaip pranašiškas eilinės niūrios „dovanėlės“ Europai ženklas. Ir jie neapsiriko. Jau kitą dieną po pasirodymo Estrados teatre Putinas apsilankė kariniame jūrų parade Baltijske ir pranešė, kad patvirtino naują savo šalies Jūrų doktriną. Joje ypatingas vaidmuo skiriamas santykiams su NATO. Juk tiesiog per metus išaugo Aljanso aktyvumas Baltijos regione bei NATO palankios nuotaikos Švedijoje ir Suomijoje. Naujojoje Putino Jūrų doktrinoje aiškiai nurodoma, iš kur „mes grasinsim švedui“.

Priminsime, kad dar birželio mėnesį pasirodė oficialus Rusijos karinio jūrų laivyno pareiškimas, jog per artimiausius penkerius metus bus pradėta naujos kartos didžiųjų desantinių laivų statyba. Reikia tikėtis, kad vietoje prancūziškų tai bus tokie „rusiški „Mistraliai“. Pirmasis turėtų būti pastatytas jau 2020 metais.

O kol kas Putino pasirodymas Vasaros teatro Gintaro salėje su savuoju scenarijumi visiems sukėlė kiek kitokius jausmus, prisiminimus apie buvusius tarpusavio pasitikėjimo ir supratimo paieškos laikus. Tarp jų – ir su įvairių Europos šalių kariškiais.

Šiandien reikėtų priminti, kaip pradedant nuo dešimto dešimtmečio vidurio Lietuvoje reguliariai vyko kariniai mokymai „Gintarinė viltis“ („Amber Нope“). Šiuose didžiausiuose to meto mokymuose, vykdant NATO programą „Partnerystė vardan taikos“, dalyvaudavo atstovai iš Kanados, Estijos, Suomijos, Gruzijos, Latvijos, Norvegijos, JAV, t. y. iš NATO ir programos „Partnerystė vardan taikos“ valstybių. Tarp karinių stebėtojų būdavo ir Baltarusijos kariškių.

Pagal vienų kasmetinių mokymų „Gintarinė viltis“ legendą, bandant pakeisti valstybių sienas kilo konfliktas tarp kaimyninių šalių, peraugęs į ginkluotus susirėmimus. Na, kuo tai ne šiuolaikinė situacija Ukrainoje? Taigi, pagal tų mokymų scenarijų, siekiant išvengti prievartos eskalavimo, JT sprendimu ima veikti taikdarių pajėgos, kurios įsiterpia tarp konfliktuojančių šalių, taip sukurdamos skiriamąjį koridorių. Scenarijuje atsirado vietos ir separatistams, pažeidžiantiems susitarimus dėl ugnies nutraukimo ir puldinėjantiems tarptautinių taikos palaikymo pajėgų postus. Mokymai taip pat vyko ir Baltijos jūros Lietuvos teritoriniuose vandenyse.

Kaip svarbiausią bendros mokymų „Gintarinė viltis“ atmosferos bruožą būtų galima nurodyti tai, kad jų dalyvių ir stebėtojų nuotaikose nebuvo jokio agresyvumo. O šiandien Europa atsidūrė nerimo dėl savo ateities, netekusios aiškios saugumo ir pasitikėjimo sistemos, atmosferoje. Ir mokymų „Gintarinė viltis“ scenarijai europiečiams jau nebeatrodo tokie fantastiniai.

Išversta iš: Хартыя'97

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.