Šiais metais pažymimos 75-osios „Gyvybės vizų“ metinės. 1939–1940 metais Japonijos konsulate dirbęs vicekonsulas Čiunė Sugihara kartu su Nyderlandų Karalystės garbės konsulu Janu Zvartendijku 1940 metais išdavė žydų tautybės žmonėms vizas į Japoniją ir taip išgelbėjo tūkstančius gyvybių.

Net po Japonijos konsulato uždarymo 1940 metais Čiunė Sugihara tęsė „Gyvybės vizų“ išdavimą „Metropolio“ viešbutyje nuo rugpjūčio 28 d. iki rugsėjo 4 d. Išvykdamas iš Lietuvos rugsėjo 4 d. jis vis dar dalijo „Gyvybės vizas“ iki pat traukiniui išvykstant iš Kauno stoties.

Siekdama paskleisti žinią apie jų narsius žygdarbius Lietuvoje, rugsėjo 4 d. Japonijos ambasada Lietuvoje organizuoja renginius, skirtus paminėti šią sukaktį.

Atminimo renginiai:

Rugsėjo 4 d.

10:00 Memorialinės lentos atidengimo ceremonija „Metropolio“ viešbutyje, Daukanto g. 21, Kaune.

10:30 Šokio trupės AURA atliekamas šokio spektaklis (Japonijos šokėja Kyrie Oda) „Metropolio“ viešbutyje, Daukanto g. 21, Kaune.

11:00 Memorialinės lentos atidengimo ceremonija Kauno geležinkelio stotyje ir pranešimas apie proginio voko ir antspaudo, skirtų Čiunei Sugiharai ir Janui Zvartendijkui 75-ųjų „Gyvybės vizų“ metinių proga, išleidimą. Kauno geležinkelio stotis, M. K. Čiurlionio g. 16, Kaunas.

12:00–15:00 Kauno geležinkelio stotyje trijų dokumentinių filmų peržiūra. Išvysite filmus „Nepaklusęs savo laikmečiui. Čiunė Sugihara ir šešių tūkstančių išgelbėjimas“, „Vieta, vadinta rojumi“ bei „Sugiharos išgelbėtas. Leo Melamedo žinutė“. Renginys nemokamas. Šie dokumentiniai filmai taip pat bus pristatyti festivalyje „nowJapan“ rugsėjo 26–27 d. Vilniuje. Įėjimas į festivalį mokamas.

14:00 Susitikimas su „Gyvybės vizų“ išgelbėtaisiais Sugiharos namuose (tik su pakvietimais). Nina Admoni iš Izraelio ir Marcelis Weylandas (Marcel Weyland) iš Australijos, kurie buvo išgelbėti, pasidalys prisiminimais apie Č. Sugiharą ir savo gyvenimą gavus Sugiharos vizas.

Rugsėjo 4–24 d.

Fotografijų paroda, skirta Čiunei Sugiharai ir Janui Zvartendijkui, Kauno geležinkelio stotyje, M. K. Čiurlionio g. 16, Kaune.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.