Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Europos politika ir migrantų krizė

2015 09 02

Daugelį amžių Europa buvo karų, bado ir skurdo kamuojamas žemynas. Milijonai europiečių buvo priversti emigruoti dėl ekonominių ir socialinių nepriteklių. Jie keliavo per Atlantą į Šiaurės ir Pietų Ameriką ar Australiją, kad pabėgtų nuo vargo. Tokių žmonių tikslas buvo sukurti geresnį gyvenimą sau ir savo vaikams. Apie tuometinę ir dabartinę migraciją portalui „Project Syndicate“ rašo buvęs Vokietijos užsienio reikalų ministras Joschka Fischeris.

Minėti pabėgėliai ir tuomet buvo ekonominiai migrantai. Dabar Europos Sąjunga (ES) yra vienas turtingiausių regionų pasaulyje. Dauguma europiečių gyvena taikiose demokratinėse valstybėse, kurios laikosi pagrindinių žmogaus teisių. Prisiminimai apie buvusią pačių Europos gyventojų migraciją nutolsta ir pasimiršta. Ir štai Europą išgąsdina pabėgėliai ir imigrantai, kurie kenčia dėl skurdo ir rizikuoja gyvybėmis, slėpdamiesi nuo karo žiaurumų. Europa pradeda statyti sienas, kad atsiskirtų nuo minėtų žmonių.

Visgi dabartinė situacija – tik tikrosios krizės pradžia, kadangi padėtis gimtosiose pabėgėlių šalyse sparčiai blogėja. Tai tampa grėsme visai Bendrijai, nes Italijos ir Graikijos negalima palikti vienų su tokia didele problema. Antra vertus, šiame kontekste solidarumas silpnėja. Migracija kyla dėl neramumų Artimuosiuose Rytuose bei konfliktų ir pilietinių karų Afrikoje. Nereikėtų pamiršti ir Ukrainos ar kai kurių Balkanų šalių sunkumų. Balkanuose ES turi tam tikrą įtaką. Kroatija netgi yra Bendrijos narė, kitos valstybės – potencialios kandidatės. Čia būtų svarbu plėtoti ekonominę ir administracinę modernizaciją, infrastruktūros projektus, bet šiose srityse nuveikta pernelyg mažai.

Be to, pabėgėlių krizė atskleidė kitą sudėtingą struktūrinę problemą Europoje – demografiją. Žemyno gyventojai senėja, tad imigracija yra netgi reikalinga. Tai atspindi tam tikrus socialinius pokyčius. Laikui bėgant politikai turės paaiškinti savo žmonėms, kad Europa negalės klestėti, jeigu pensininkų bus daugiau negu dirbančiųjų. Dėl tokių priežasčių migrantus reikėtų vertinti ne kaip grėsmę, o kaip galimybę.

Pagal 2015 m. rugpjūčio 24 d. portalo http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (22)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (43)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (122)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (1)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras