Liepą nedarbas euro zonoje nukrito iki žemiausio lygio per trejus su puse metų. Tai sustiprino viltis, kad ekonomikos atsigavimas vienos valiutos bloke tęsiasi. Tokią informaciją atspindi oficialūs duomenys, svarbūs ir geopolitinių iššūkių kontekste.

Nedarbo lygis euro zonoje sumažėjo nuo 11,1 proc. birželį iki 10,9 proc. liepos mėnesį. Jis pirmą kartą nuo 2012 metų vasario smuktelėjo žemiau negu 11 proc. Apie tai praneša Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra „Eurostat“. Tačiau jaunimo nedarbas išliko didelis ir sudarė 21,9 proc.

Kaip ir anksčiau, euro zonos šalių narių nedarbo lygis gerokai skyrėsi. Vis dėlto šis bendras sumažėjimas teikia vilčių, kad Europa gana sėkmingai kapstosi iš užsitęsusios skolų krizės. Tiesa, analitikai nepamiršta atsargumo ir darbo rinkos padėties pagerėjimą laiko kukliu, o euro zonos ekonomikos augimą – trapiu. Užimtumas bloke stiprėja lėtai.

Pavyzdžiui, Prancūzijoje nedarbas ūgtelėjo iki 10,4 proc., Austrijoje – iki 5,8 proc., o Suomijoje – iki 9,7 proc. Skolų prislėgtoje Graikijoje gegužę nedarbo lygis sudarė 25 proc. Tai – naujausi prieinami duomenys. Ankstesnį mėnesį nedarbas šalyje siekė 25,6 proc. Kalbant apie jaunimo nedarbą, Graikijoje jis yra 51,8 proc., o Ispanijoje – 48,6 proc., nors darbo vietų kūrimą jos laiko svarbiu prioritetu. Vokietijoje, didžiausioje Europos ekonomikoje, nedarbas nekito ir sudarė 4,7 proc.

Italijoje nedarbo lygis krito iki 12 proc. Manoma, kad pasiekti tokį rezultatą padėjo darbo rinkos reformų banga, kuriai buvo svarbu įsibėgėti. Italija yra trečia pagal dydį euro zonos ekonomika. Visgi jaunimo nedarbas Italijoje – 40,5 proc. Praėjusį mėnesį naujausi duomenys parodė, kad antrąjį šių metų ketvirtį euro zonos ūkio plėtra sulėtėjo iki 0,3 proc. Bloko ekonomiką savo veiksmais bando pagyvinti ir Europos centrinis bankas (ECB).

Pagal 2015 m. rugsėjo 2 d. „EU business“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.