Prezidentas vėl susirūpino kovine parengtimi

Rugsėjo 7 d. Vladimiras Putinas, Rusijos Federacijos karinių pajėgų vyriausiasis vadas, nuo 9 val. 30 min. Maskvos laiku paskelbė visišką karinę parengtį Centro apygardos kariuomenei, oro desantui, karinei transporto aviacijai, taip pat kitų Rusijos karinių apygardų aviacijai. Apie šį iš anksto neskelbtą patikrinimą pranešė Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu.

S. Šoigu nurodė, kad pirmąją parą bus tikrinamas karių gebėjimas vykdyti užduotis ir laikytis  nustatytų laiko normų, vėliau visų kariuomenės rūšių junginiai, daliniai bus testuojami poligonuose ir pratybų vietovėse.

Gynybos ministras pabrėžė, kad ypatingą dėmesį reikia skirti oro junginiams ir daliniams: „Privalome įvertinti oro desantininkų karinių pajėgų galimybes sukarti didesnį atstumą ir išsiskleisti nežinomuose poligonuose.“

Rusijos kosminių pajėgų vyriausiajam vadui Viktorui Bondarevui buvo nurodyta sukurti sąlygas, kad aviacijos daliniai galėtų dislokuoti techniką Centro apygardos kariuomenės operatyvinėse oro bazėse ir kad galėtų tinkamai pasirodyti Priešlėktuvinės gynybos, Karinių oro pajėgų bei Tolimosios ir Karinės transporto aviacijos daliniai.

Prezidentas V. Putinas taip pat reikalavo atlikti patikrą šalies ministerijose ir kitose žinybose.

„Gynybos ministerijai pavesta kartu su Vyriausiąja specialiųjų programų valdyba patikrinti Sveikatos, Žemės ūkio, Žuvininkystės, Pramonės ir prekybos ministerijų, Federalinės biologinės medicinos agentūros, Federalinės valstybės rezervų agentūros, Rusijos Baškirijos regiono, taip pat Novosibirsko, Samaros, Čeliabinsko sričių pasirengimą spręsti karo sąlygomis iškylančias užduotis“, – rugsėjo 7 d. sakė S. Šoigu Gynybos ministerijos vadovams pasitarime, kuris buvo surengtas Nacionalinės gynybos valdymo centre.

Rusijos gynybos ministras informavo, kad kovinės parengties patikrinimas vyks rugsėjo 7–12 dienomis, ir pabrėžė, kad būtina kartu su vietinėmis vykdomosios valdžios institucijomis  išnagrinėti, kaip reikėtų spręsti tarpžinybinio planavimo ir praktinės sąveikos klausimus atliekant mobilizacijos, teritorinės gynybos užduotis.

Pagal 2015 m. rugsėjo 7 d. portalo „Утро.ru“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.