Nė vienai valstybei negali būti leista blokuoti svarbius ir balsavusiųjų dauguma priimtus sprendimus dėl ypač rimtų konfliktų.

Kad Rusijai būtų apribota veto teisė JTO Saugumo Taryboje, pritarė 67 valstybės. Ukrainos atstovas Jungtinių Tautų Organizacijoje Jurijus Sergejevas pareiškė, kad veto teisės nevalia taikyti „tais atvejais, kai konfliktai labai įsismarkauja“.

„67 šalys jau palaikė iniciatyvą susilaikyti nuo veto teisės taikymo JTO Saugumo Taryboje, kad Rusija negalėtų šia teise piktnaudžiauti“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė J. Sergejevas.

Anksčiau prezidentas Petro Porošenka teigė, kad Ukraina JT Generalinėje asamblėjoje iškels klausimą dėl Rusijos veto teisės JTO Saugumo Taryboje ir sieks, kad ši teisė iš Rusijos būtų atimta. Tai padėtų atkurti JTO Saugumo Tarybos mechanizmų veiksmingumą ir pačios Tarybos, kuri šiuo metu kartais būna užblokuojama, efektyvumą.

Rusija buvo vienintelė šalis, kuri liepos pabaigoje vetavo JTO Saugumo Tarybos rezoliuciją, įpareigojančią įkurti tarptautinį tribunolą, kuris teistų asmenis, atsakingus už pernai Rytų Ukrainoje numuštą Malaizijos oro linijų lėktuvą. Trys šalys (Kinija, Venesuela ir Angola) balsavimo metu susilaikė.

Kadangi minėtas Rusijos sprendimas (vetavimas) buvo nuspėjamas, Ukrainos atstovas JTO J. Sergejevas iš anksto pareiškė, kad tribunolas bus surengtas, net jei tam pasipriešintų Rusija.

Ne viena valstybė smerkė veto teise prisidengusią Rusiją. Visos valstybės, kurios palaikė tribunolo rengimo idėją, labai nusivylė tokiu Rusijos balsavimu.

MH17 tribunolo (skirto Boeing MH 17 reiso katastrofos aplinkybėms ištirti – past.) Rusijai nepadėtų išvengti net ir veto teisė JTO Saugumo Taryboje, rašė Vladimiras Kravčenka. Straipsnio autorius priminė, kad tarptautinių teismo procesų istorija rodo, jog buvusios Jugoslavijos bei Ruandos atvejais be „klasikinių tribunolų“ įvyko „hibridiniai tribunolai“, organizuoti JTO ir konkrečios valstybės susitarimu.

Pagal 2015 m. rugsėjo 16 d. portalo „ZN.UA“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras. 

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.