Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Ana Nikitina. Maisto blokada siekiama Krymo pusiasalį grąžinti Ukrainai

2015 09 29

Prezidentas Petro Porošenka tiki blokados sėkme

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka mano, kad organizuota maisto blokada, kurios metu aktyvistai užblokavo kelius ties Ukrainos pasienio kontrolės punktais, kad į Krymą negalėtų važiuoti maisto produktų pakrauti sunkvežimiai, paskatins pusiasalio gyventojus atsigręžti į Ukrainą ir grįžti jos globon.

„Vykdoma blokada yra Krymo totorių tautos aktyvistų akcija, o valstybės institucijos – Ukrainos pasieniečiai ir VRM – gavo įsakymą prižiūrėti teisėtvarką ir kad akcijos metų nebūtų provokacijų“, – aiškino P. Porošenka. Tai jis sakė Javorivo karinėje bazėje (Ukrainos vyriausybės kontroliuojamoje vakarinėje Lvovo srityje – past.), kur buvo išvykęs kartu su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.

Pasak P. Porošenkos, Ukraina darys viską, kad greičiau vėl perimtų Krymą savo jurisdikcijon. Tai jis sakė ir rugsėjo 20 d. interviu Ukrainos televizijai.

Ukrainos vadovas pabrėžė, kad Krymo administraciniame pasienyje įvykdyta akcija ir aktyvistų siekiai užblokuoti sieną su nepripažinta Padniestrės Moldovos Respublika yra dvi skirtingos akcijos, kadangi Krymo atveju „kalbame apie Ukrainos teritoriją, kuri Rusijos Federacijos karių buvo užgrobta 2014 metais“.

Pareiškimą apie ketinimą blokuoti sieną su Krymu rugsėjo 20 d. padarė du Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatai ir Krymo totorių neregistruotos organizacijos Medžlio Refatas Čiubarovas ir Mustafa Džemilevas. Vėliau prie akcijos prisijungė kitų Ukrainos organizacijų aktyvistai, taip pat ir Rusijoje uždrausta organizacija „Dešinysis sektorius“ (Pravyj sektor).

Krymo pusiasalyje blokadą vadina beprasme ir mano, kad vykdoma anapus sienos akcija prekių tiekimui nelabai atsilieps.

Pagal 2015 m. rugsėjo 22 d. „Utro.ru“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras. 


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (22)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (43)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (122)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (1)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras