Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Tolimesnio Rytų Ukrainos konflikto paaštrėjimo atveju: laikinas rusiškos naftos importo į ES draudimas (33)

Andreas Umland
2015 10 12

Kaip Vakarai reaguotų į prasčiausią įmanomą Rytų Ukrainoje vykstančio karo plėtros scenarijų? Kokių priemonių Briuselis ir Vašingtonas imtųsi, jeigu Rusija toliau vykdytų ekspansiją į Ukrainą? Dažnai minimos skirtingos karinės išeitys, pavyzdžiui, gynybinių ginklų tiekimas Ukrainos kariuomenei, ir pamirštama, kad Vakarų pasaulis iki šiol yra didžiausias Rusijos prekybos ir investicijų partneris. Šiuo metu galiojančios sankcijos apriboja tik tam tikrų paslaugų ir technologijų eksportą į Rusiją. Jos beveik nepaveikia esamo Rusijos ir Vakarų ekonominio bendradarbiavimo ir neturi tiesioginės įtakos stambaus masto ES energijos importui iš Rusijos.

Svarbiausias čia būtų ne gamtinių dujų, kaip daug kas mano, o naftos importas: apie 40 procentų Rusijos valstybinio biudžeto įplaukų susijusios su naftos pardavimu ir eksportu. Nors Rusijos ir Vakarų, privačių kompanijų ir vyriausybių duomenys skiriasi, pasak daugumos šaltinių, įplaukos iš gamtinių dujų eksporto tesiekia mažiau nei dešimtadalį Rusijos biudžeto. Be to, stambus privatus kapitalas iš naftos paieškos, išgavimo ir transportavimo sudaro didelę Rusijos pramonės dalį ir turi svarbos visos Rusijos ekonomikos veikimui. Didžioji dalis naftos eksporto tiekiama per naftotiekius į ES šalis. Rusijos tanklaivių laivynas yra palyginti mažas.

Viena vertus, ES naftos embargas, skirtingai nei kartais aptariama kita sankcija – Rusijos atjungimas nuo SWIFT mokėjimo sistemos, iškeltų fizinę problemą, kurią Kremliui nebūtų taip paprasta išspręsti. Maskva galbūt jau yra pasiruošusi atsarginį planą tam atvejui, jei Rusijos įmonės negalėtų naudotis SWIFT sistema, o naftos tiekimo infrastruktūra negali būti pertvarkyta per naktį, nes jos pagrindą sudaro į Vakarus nutiesti naftotiekiai. Kita vertus, ES nėra tiek priklausoma nuo rusiškos naftos, kaip gali atrodyti. Rusiška nafta galėtų būti pakeista nafta, plukdoma tanklaiviais ir tiekiama kitais būdais iš kitų pasaulio regionų. Norėdama apsisaugoti, Rusija pradėtų ieškoti galimybių eksportuoti naftą kitur. Vis dėlto dėl palyginti ilgo pereinamojo laikotarpio Maskvai iškiltų didžiulių logistinių, infrastruktūrinių, teisinių ir finansinių sunkumų tiekiant naftą klientams kituose pasaulio regionuose.

Nors maža dalis ES šalių priklausomos nuo Sibiro naftos, tiekiamos naftotiekiais, apskritai ES ekonomika nepriklauso nuo rusiškos naftos importo taip stipriai, kad poreikio negalėtų patenkinti kiti tiekėjai. Po neseniai įvykusios Egipto Sueco kanalo plėtros Persijos įlankos šalys galėtų pakeisti Rusiją kur kas paprasčiau, nei buvo įmanoma prieš tai. Tiesa, ES nuostoliai nebūtų maži, nes dalis naftos perdirbimo industrijos reikalauja stambaus masto rusiškų žaliavų importo. Vis dėlto ES turėtų pavykti apriboti nuostolius, remiant tas ES šalis ir naftos perdirbimo gamyklas, kurios labiausiai nukentėtų dėl naujų sankcijų.

Nors ES tektų kompensuoti dalį Vakarų kompanijų patirtų nuostolių, laikinas rusiškos naftos embargas nusiųstų aiškų signalą Maskvai ir parodytų, kad Rusija yra priklausoma nuo bendradarbiavimo su ES. Be to, JAV Kongresas galėtų derinti savo reakciją į Rusijos ekspansionizmą su Briuseliu. Vašingtonas galėtų paremti Europos sankcijas, kartu panaikindamas naftos eksporto draudimą ES sankcijų galiojimo laikotarpiu. JAV nafta pasaulio rinkoje ne tik palengvintų embargo sąlygas ES, bet ir apsunkintų Rusijos mėginimus pakeisti esamą Europos rinką kitais klientais Azijoje ir kitur pasaulyje.

Neabejotinai toks didelio masto Europos ekonominės politikos poslinkis pareikalautų nemažai politinės valios iš ES institucijų ir Europos kapitalo. Tikėtina, kad toks variantas būtų aptariamas tik tuo atveju, jeigu Rytų Ukrainos konfliktas gerokai paūmėtų. Kita vertus, sėkmingų Rusijos karinių operacijų Ukrainoje grėsmė ES saugumui būtų didžiulė. Prisiminkim, kad didžiausia Europos atominė jėgainė yra pietryčių Ukrainos Zaporožės srityje, tik apie 250 km nuo kovos lauko, pačioje regiono, Rusijos nacionalistų vadinamo Novorosija, širdyje. Be to, jeigu Ukrainos valstybė skiltų dėl Rusijos vykdomo hibridinio karo Donecko srityje, ES tektų susidurti su milijonų pabėgėlių antplūdžiu iš Ukrainos. Žinant apie tokią perspektyvą, bendros ES šalių pastangos įvesti Rusijos naftos importo draudimą galėtų atnešti naudos.

Tiesa, Rusijos vyriausybė gali laikinai pasitelkti du rezervinius biudžetus ir nemažą aukso rezervą, kad kompensuotų neišvengiamus pelno nuostolius. Trumpu pereinamuoju laikotarpiu Kremlius veikiausiai dar turėtų veikimo laisvės. Rusija bandytų pakenkti ES vienybei ir/ naudoti dar daugiau karinės jėgos prieš tokias valstybes kaip Ukraina, Gruzija ir Moldova. Trumpai tariant, konfliktas tik plėstųsi tol, kol Maskva būtų priversta siekti sutarimo su Vakarais.

Kai kurie analitikai pabrėžia, kad Kremlius turi galimybę priešintis spaudimui dėl stambaus masto Rusijos gamtinių dujų eksporto į ES. Jie svarsto, kad Kremlius galėtų išnaudoti ganėtinai didelę ES priklausomybę nuo rusiškų dujų ir atsakyti sankcijomis. Reikia pažymėti, kad stambaus masto dujų eksportas technologiškai yra dar sudėtingesnis procesas nei prekyba nafta su labiau nutolusiomis šalimis. Didelė Rytų Europos dujotiekių infrastruktūra sukuria abipusę eksportuotojų ir importuotojų priklausomybę, o ne tik vienpusę Europos priklausomybę nuo Rusijos. „Gazprom“ priklauso nuo ES rinkos lygiai taip pat kaip ES nuo „Gazprom“ dujų. Nors ES būtų sukrėsta dėl rusiškų dujų eksporto draudimo, bet ir „Gazprom“ negalėtų tiekti panašaus kiekio dujų kitur pasaulyje.

Rusijos ir Vakarų prekybos karo atveju Rusijos ekonomiką ištiktų krizė, nes staiga dingtų didelės privačios ir valstybinės įplaukos iš naftos eksporto į ES šalis. Todėl beveik neįmanoma įsivaizduoti, kad Rusija galėtų, esant jau ir taip įtemptai situacijai, atsisakyti dujų eksporto į ES šalis. Stebėtina, kaip dažnai ES ir Rusijos dujų (o ne naftos) prekyba yra aptariama Vakarų žiniasklaidoje, nepaisant visų galimų abipusių komplikacijų. Galima būtų spekuliuoti, ar kassavaitiniai Europoje vykstantys pseudoargumentų apie tariamą vienpusę Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų mainai nėra dirbtinai palaikomi. Galbūt tai tiesiog neosovietinė psichologinė operacija, kurios tikslas yra atitraukti ES sprendimų priėmėjus nuo ekonominių svertų, kuriuos jie turi Sibiro naftos importo klausimu.

ES reikėtų tvirtai susiimti, kad naftos embargas suveiktų. Tai kainuotų daug pinigų, energijos ir nervų. Šiuo metu ši priemonė atrodo neleistinai brangi ir politiškai neįgyvendinama, o gal net visiškai neįsivaizduojama. Kita vertus, „Naujosios Rusijos“ susikūrimas pietryčių Ukrainoje galėtų reikšti tik dviejų didžiausių Europos šalių karą, kuris neapsiribotų kasdieniais susirėmimais, kokius matome 2014–2015 metais. Galimas Ukrainos skilimas dėl karo reikštų, kad šimtai tūkstančių, o gal ir milijonai pabėgėlių pajudėtų ES link. Mažiausiai dvi iš keturių Ukrainos branduolinių jėgainių atsidurtų nestabiliose zonose, kuriose galbūt vyktų karo veiksmai. Naujas, platesnio masto Rusijos ir Ukrainos karas turėtų tolimesnių, dar sunkiai nuspėjamų pasekmių Ukrainoje ir už jos ribų. Žinodami apie šias baisias perspektyvas, Vakarai turėtų užtikrinti, kad jų atsakas atitiktų Rusijos iššūkį. Laikinas ES embargas rusiškos naftos importui kartu su JAV naftos eksporto draudimo panaikinimu galėtų tapti lemtinga Kremliaus avantiūrizmo sulaikymo priemone.

Kai kurios šio straipsnio mintys buvo jau anksčiau spausdintos „Atlantic Council of the U.S.“ puslapyje ir buvo suformuluotos remiantis keliomis dr. Rolando Goetzo publikacijomis vokiečių kalba (Berlyno laisvasis universitetas), taip pat neseniai vykusia diskusija apie šią „Wikistrat“ ekspertų pasiūlymo redakciją anglų kalba. Esu dėkingas visiems diskusijos dalyviams. Kiti pasvarstymai yra mano.

Andreas Umland, politikos mokslų daktaras, yra Kijevo euroatlantinio bendradarbiavimo instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, taip pat „Soviet and Post-Soviet Politics and Society“ knygų serijos, kurią leidžia Štutgarto „Ibidem Press“ ir už Europos ribų platina „Columbia University Press“, vyriausiasis redaktorius.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 33)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras