Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Ar lengva bus pašalinti Rusijos karinę bazę iš Baltarusijos žemės? (88)

Zmiteris Lukašukas, euroradio.fm
2015 10 21

Kad Baltarusijoje bus Rusijos karinė aviacijos bazė, ekspertai neabejoja. Na, gal lėktuvai į Bobruiską atskris ne 2016 m. sausį, o truputį vėliau. Bet ar jie taip pat lengvai paliks Bobruiską tuo atveju, jeigu Baltarusijos vadovybė nuspręstų peržiūrėti savo sprendimus ir nutraukti susitarimą dėl aviacijos bazės?

Tame susitarimo dėl aviacijos bazės dislokavimo Baltarusijos žemėje projekte, kuris pasirodė žiniasklaidoje, nenurodytas Baltarusijos aerodromo nuomos rusams laikotarpis. Bet paprastai, kaip sako baltarusių karinis ekspertas Aleksandras Alesinas, susitarimus šalys pasirašo 15-ai metų. Ir jeigu terminui pasibaigus nė viena iš šalių nepareiškia noro nutraukti susitarimą, jis automatiškai pratęsiamas. Taip pat yra įprasta, kad tokio pobūdžio susitarimuose nurodomos pirmalaikio jo galiojimo nutraukimo sąlygos.

O jeigu kas nors panorės nutraukti susitarimą prieš pasibaigiant jo galiojimo laikui, ar pas mus nepasikartos situacija, analogiška Krymo situacijai?

Reikia įvertinti Ukrainos patirtį: užuot, po dvejų metų pasibaigus susitarimui dėl uosto nuomos, išgujusi Rusijos Juodosios jūros laivyną, ji gavo Krymo aneksiją. Ir jūs tada paprasčiausiai pamatysite pas save „žaliuosius žmogeliukus“.

Ukrainos karinis ekspertas Jurijus Karinas yra įsitikinęs, kad Rusijos karinės bazės iš Baltarusijos teritorijos taip lengvai nesutiks pasitraukti, net jeigu Minskas ir įvykdys visas tokiam atvejui numatytas susitarimo sąlygas.

„Jie net negalvos rengtis kraustytis – jūs paprasčiausiai gausite pas save „žaliuosius žmogeliukus“. Tariamai broliškos valstybės atstovų buvimas jūsų teritorijoje, kaip rodo praktika, valstybės viduje skatina problemų atsiradimą. Jūs tiesiog privalote atsižvelgti į Ukrainos patirtį: užuot, po dvejų metų pasibaigus nuomos susitarimui, atsikračiusi Rusijos Juodosios jūros laivyno, ji gavo Krymo aneksiją.“

Su kolega iš Ukrainos kategoriškai nesutinka Rusijos bendradarbiavimo abipus sienos asociacijos Strateginio valdymo tarnybos vadovas Aleksandras Sobianinas. Jis pataria imti pavyzdžiu ne Krymą, o Rusijos karines bazes Uzbekistane.

Aleksandras Sobianinas: „Reikia ne išsigalvoti, o pažiūrėti, kaip Rusija reaguoja tokiais atvejais: Islamas Karimovas keturis kartus keitė politinį kursą ir tris kartus keitėsi visiškai priešingų užsienio – Rusijos ir Amerikos – karinių bazių priėmimo ar jų išprašymo sąlygos. Tai ir yra absoliučiai normalus pavyzdys to, kaip tokiu atveju reaguos Rusija: ramiai, santūriai. Ir priims bet kurią poziciją. Aišku, tuo atveju, jeigu tai nelemia ryškaus dvišalių Rusijos ir Uzbekijos ar Rusijos ir Baltarusijos santykių pablogėjimo.“

Aš manau, kad šis reikalas bus suvestas į diplomatinį, ekonominį, politinį ar informacinį spaudimą. Įvertinant mūsų priklausomybę nuo rusiškų dujų ir mūsų naftos perdirbimo įmonių – nuo rusiškos naftos... Rusai taip jau darė: arba prisuks dujų sklendę, arba gąsdins kainų padidinimu, arba vėl ką nors manipuliuos su nafta.

Baltarusių karinis ekspertas Aleksandras Alesinas šiuo klausimu laikosi aukso vidurio. Jo nuomone, Rusija, oficialiajam Minskui pareiškus pageidavimą nutraukti susitarimo dėl oro bazės galiojimą, „žaliųjų žmogeliukų“ nesiųs, tačiau pradės spausti ekonomiškai.

„Nemanau, kad tokiu atveju, dėl šios bazės, Rusija surengtų čia dar vieną Ukrainą. Todėl, kad statymai yra nepalyginamai mažesni: Krymas, jeigu žvelgtume į situaciją po to, kai jį užgrobė Rusija, yra strateginė vieta. Aš manau, kad šis reikalas bus suvestas į diplomatinį, ekonominį, politinį ar informacinį spaudimą. Rusai taip jau darė: arba prisuks dujų sklendę, arba gąsdins kainų padidinimu, arba vėl ką nors manipuliuos su nafta.“

Tačiau kuo Rusijos aviacijos bazė Baltarusijoje yra blogesnė už bazę Kryme, kodėl rusai neturėtų jos laikytis?

„Juodoji jūra – Amerikos laivų su priešraketinės gynybos ginkluote bazavimosi vieta. Šiuos laivus buvo planuota dislokuoti Kryme ir jie savo raketomis būtų galėję pasiekti Rusijos balistines raketas, išdėstytas tarp Maskvos ir Uralo. Ir tai labiausiai neramino Rusiją. Užgrobę Krymą, rusai iš karto perėmė Juodosios jūros kontrolę – iškart įkurdino ten priešraketinius kompleksus „Bastion“. O jie visiškai apima mažytę Juodąją jūrą – ir tai yra svarbiausia.“

Rimtai sustiprinti Kaliningrado srities saugumą be palaikymo iš Baltarusijos teritorijos pusės neįmanoma.

Tiesa, čia iškyla vienas niuansas: mes, remdamiesi jau senoku Rusijos karinių oro pajėgų vado Viktoro Bondarevo pareiškimu, kalbame apie Rusijos aviacijos bazės dislokavimą Bobruiske. Tačiau oficialaus patvirtinimo, kad bazė iš tikrųjų bus ten, nėra nei iš Rusijos vadovybės, nei iš oficialiojo Minsko pusės. Kaip primena rusų ekspertas Aleksandras Sobianinas, iš pradžių buvo kalbama apie tris bazės įrengimo vietos variantus: Lydos, Baranovičių arba Bobruisko aerodrome. Ekspertas įsitikinęs, kad kur bebūtų nuspręsta įrengti pačią bazę ar jos valdymo punktą, bus naudojami visi trys minėti aerodromai. Jo nuomone, Rusijai būtų naudingiausia savo lėktuvus dislokuoti Lydoje. Priežastis –trumpiausias atstumas iki Kaliningrado srities.

„Būtent prieš Kaliningrado sritį yra nukreipta dalis mokymų, kuriuos NATO vykdė šiame regione. Ir pagal mokymų schemą, numatančią grėsmę Kaliningrado sričiai. Šią grėsmę Rusijos vadovybė pripažįsta, kiek tai įmanoma – į ją yra reaguojama, tačiau rimtai sustiprinti Kaliningrado srities saugumo be palaikymo iš Baltarusijos teritorijos pusės neįmanoma.“

O jeigu bazė Baltarusijos teritorijoje Rusijai vis dėlto yra tokia svarbi, tai ar jie panorės jos atsisakyti, nesvarbu – prieš laiką ar pasibaigus 15-ai nuomos metų?

Versta iš euroradio.fm 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 88)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (196)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (47)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (145)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (5)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (12)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras