Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Gruzijos „variagai“* Ukrainoje I (20)

Matas Jakaitis
2015 10 26

Pabėgėlių iš Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos srautas į Europą, karinis Rusijos įsikišimas į įvykius Sirijoje pamažu išstumia konfliktą Ukrainos rytuose iš Europos žiniasklaidos aktualijų. Juolab kad ir Donbase, atrodo, nusistovi paliaubos, retkarčiais pertraukiamos neintensyvių susišaudymų, ir, deja, vis dar pasitaiko viena kita auka. Panašu, kad Ukrainai ateina laikas rimčiau užsiimti valstybės valdymo ir ekonomikos reformomis, dėl kurių lėto įgyvendinimo jai priekaištauja Europos Sąjunga, tačiau intensyvūs kariniai veiksmai šalies rytuose vykdomajai valdžiai trukdė ir vis dar trukdo jų imtis iš esmės (aišku, jeigu tik tam yra pakankama politinė šalies vadovybės valia).

Siekdama efektyviau įgyvendinti reformas, kovoti su šalyje giliai įsišaknijusia korupcija ir tvarkytis ūkinėje sferoje, naujai išrinkta Ukrainos vadovybė pakvietė nemažai verslininkų, specialistų ir politinių veikėjų iš užsienio šalių (įskaitant ir ekonomikos ministrą lietuvį Aivarą Abromavičių) užimti įvairias aukšto lygio vykdomosios valdžios pareigas. Ko gero, daugiausia tokių užsieniečių, vieno žurnalisto taikliai pavadintų variagais*, Ukrainoje yra iš Gruzijos. Bene ryškiausi iš jų – Odesos srities gubernatorius Michailas Saakašvilis, Ukrainos vidaus reikalų viceministrė Jekaterina (Eka) Zguladzė ir vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Davidas Sakvarelidzė. Šiame straipsnyje bus bandoma trumpai papasakoti apie Michailo Saakašvilio, kitame - apie Davido Sakvarelidzės ir Eka Sguladzės veiklą Ukrainoje, o apie Amerikos ukrainietės finansų ministrės Natalijos Jaresko ir gruzino sveikatos apsaugos ministro Aleksandro Kvitašvilio veiklą rašoma šio tinklalapio straipsnyje „Užsieniečiai Ukrainos valdyme – kaip į tai žiūrėti?“.

Michailas Saakašvilis

Buvusiam Gruzijos prezidentui M. Saakašviliui, šias pareigas ėjusiam nuo 2004 m. sausio iki 2013 m. lapkričio, Ukraina nėra svetima valstybė. Čia jis gavo savo pirmąjį aukštojo mokslo diplomą, 1992 m. baigęs Kijevo universiteto tarptautinės teisės fakultetą (vėliau mokėsi Strasbūro tarptautiniame žmogaus teisių institute, tobulinosi ir stažavosi Kolumbijos bei Dž. Vašingtono universitetuose JAV, Europos teisės akademijoje Florencijoje ir Tarptautinės teisės akademijoje Hagoje). 2014 m. pabaigoje dėl politiškai motyvuotų kaltinimų priverstas palikti Gruziją, jis vėl atvyko į Ukrainą ir 2015 m. vasario mėnesį Ukrainos prezidentas P. Porošenka M. Saakašvilį paskyrė neetatiniu savo patarėju tarptautinės politikos ir kovos su korupcija klausimais.

Dirbdamas šiose pareigose M. Saakašvilis Ukrainos vardu vedė derybas su JAV atstovais dėl galimybės tiekti Ukrainai modernius ginklus kovai su Rusijos remiamais Donbaso separatistais, nors derybos dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių nebuvo sėkmingos. Vėliau jam buvo pasiūlytos Ukrainos nacionalinio kovos su korupcija biuro vadovo pareigos, tačiau dėl būtinybės dirbant jose įgyti Ukrainos pilietybę jis jų atsisakė. Dėl tos pačios priežasties M. Saakašvilis 2015 m. balandžio pabaigoje atsisakė ir jam siūlomų Ukrainos ministrų kabineto vadovo pavaduotojo pareigų.

Svarbiausias postas, kurį Ukrainoje užėmė ir kol kas užima M. Saakašvilis – Odesos srities valstybinės administracijos vadovas, paprastai vadinamas srities gubernatoriumi. Į šias pareigas Ukrainos ministrų kabineto teikimu prezidentas P. Porošenka jį paskyrė 2015 m. gegužės 30 d., o dieną prieš tai M. Saakašvilis tapo Ukrainos piliečiu.

Pristatydamas srities administracijos darbuotojams naująjį vadovą, P. Porošenka nurodė, kad M. Saakašvilį pažįsta kaip žmogų, kuris ne žodžiais, o darbais įrodė, kad sugeba „įgyvendinti savo iniciatyvas ir keisti visą šalį“, o svarbiausi uždaviniai jam yra „nulinė tolerancija korupcijai, skaidrus muitinės darbas ir srities deoligarchizacija“. Atsakydamas į tai M. Saakašvilis teigė, kad jis Odesoje stengsis vykdyti reformas, kurios turėtų būti pavyzdys visai Ukrainai.

Be abejo, šis M. Saakašvilio paskyrimas nenudžiugino nei Ukrainos oligarchų, nei jo priešininkų Gruzijoje ar užsienyje, o Rusijoje sulaukė daug kritikos ir pašaipų. Tačiau nekreipdamas dėmesio į kritiką M. Saakašvilis ėmėsi vykdyti pažadus. Vienas iš ryškesnių jo žingsnių, smarkai padidinęs populiarumą tarp Odesos gyventojų, buvo kelių Odesos paplūdimių, į kuriuos nebuvo galima laisvai patekti, grąžinimas piliečiams. Buvo panaikintos užtvaros į oligarcho V. Chmelnickio ir buvusio aplinkos ministro N. Zločevskio, Aukščiausiosios Rados deputato S. Kivalovo, taip pat į žinybinius Ukrainos saugumo ir sienos apsaugos tarnybų paplūdimius. Tikriausiai būdamas ištikimas „deoligarchizacijos“ pažadui rugsėjo 12 d. Ukrainos televizijos laidoje „Shuster Live“ („Šusteris tiesiogiai“) jis pareiškė, kad visus Ukrainos oligarchus reikia sodinti į kalėjimą, nes kiekvienas oligarchas turi savo ginkluotas grupuotes, kurios kasdien vykdo „reiderių“ atakas ir gali būti labai pavojingos valstybei, be to, „visi oligarchai yra Putino sąjungininkai“. Putino sąjungininkais jis rugpjūčio 29 d. pavadino ir korumpuotus Odesos valdininkus – po to, kai buvo areštuotas buvęs Odesos milicijos valdybos viršininkas, kurio namuose per kratą buvo rasta daug rusiškos simbolikos – vėliavėlių, milicininkų skiriamųjų ženklų, antsiuvų ir kt.

Bene ryškiausias M. Saakašvilio pastangų priešintis korupcijai valstybės struktūrose ir oligarchų machinacijoms epizodas yra jo pradėta kova su kontrabanda ir vogimu Odesos muitinėje. Jam tenka kovoti ne tik su piktnaudžiavimais pačioje muitinėje, bet ir su nelabai suprantama ir nelabai skaidria, jo požiūriu, Ukrainos vyriausybės pozicija šios kovos atžvilgiu. Nors kontrabanda, korupcija ir vagystės muitinėje buvo M. Saakašvilio rūpestis nuo pat gubernatoriavimo pradžios, rimtesni nesusipratimai prasidėjo vasarą, kai, sugriežtinus muitinės kontrolę Odesos ir Iličevsko uostų patikros punktuose, buvo tinkamai apmokestinta ar konfiskuota daug prekių siuntų. Tada, manoma, kontrabandos lobistų rūpesčiu buvo gautas vyriausybės leidimas atplukdytas prekių siuntas išmuitinti ir kitose Ukrainos muitinėse, o tai labai sumažino Odesos muitinės – vieno iš didžiausių mokesčių mokėtojo srityje – pajamas. Be to, buvo nurodyta 50 proc. pajamų, gaunamų iš muitinės, skirti kelio Odesa–Renis tiesimui.

Tačiau M. Saakašvilis – ne iš tų politikų, kurie lengvai pasiduotų ir atsisakytų savo planų įgyvendinimo. Jis informavo apie susidariusią padėtį prezidentą, sukritikavo premjerą A. Jaceniuką, teigdamas, kad šis veikia oligarchų, ir pirmiausia I. Kolomoiskio, naudai, ir per televiziją kreipėsi į šalies visuomenę, paviešindamas žinias apie vyriausybės paramą neskaidrioms kontrabandos schemoms. Ir nors atsakydamas į tai A. Jaceniukas viešai apkaltino M. Saakašvilį melu, prekių srauto nukreipimo į kitas muitines buvo atsisakyta, kelio Odesa–Renis tiesimui skirtas papildomas finansavimas iš biudžeto. O reformos Odesos muitinėje, nepaisant ten įtariamo sabotažo, sėkmingai tęsiamos. M. Saakašvilis netgi pažadėjo jas įgyvendinti per šimtą dienų ir svarbiausia – per tą laiką muitinėje išgyvendinti kontrabandą.

Reformos vykdomos ne tik Odesos muitinėje, bet ir srities bei rajonų valdymo struktūrose, biudžetinėse įstaigose (policija, sveikatos apsauga), netgi valstybinėse kompanijose. Vienas pirmųjų M. Saakašvilio žingsnių buvo Valstybinės administracijos aparato darbuotojų skaičiaus mažinimas. Per kelias savaites jo nurodymu šis skaičius buvo sumažintas nuo daugiau nei 800 iki maždaug 500, pagal planus turi likti 400 darbuotojų. Taip pat birželio mėnesį M. Saakašvilis pranešė apie ketinimą pakeisti ir pagal konkursą paskirti visų 26 Odesos srities rajonų vadovus. Kadangi dalyvauti konkurse į rajonų vadovų postus gautos 6 452 paraiškos, šis procesas užsitęsė.

Vyksta ir milicijos reforma. Liepos mėnesį M. Saakašvilis Odesos srities milicijos valdybos viršininku paskyrė buvusį Gruzijos vidaus reikalų ministro pavaduotoją G. Lordkipanidzę, kuris miesto patrulinę tarnybą ėmė keisti pagal ankstesnį Gruzijos pavyzdį: pervadino ją patrulių policija, apmokymui instruktorius pasikvietė iš Kalifornijos, sumažino personalo skaičių, likusiems padidino atlyginimus. Teigiamų rezultatų ilgai laukti nereikėjo: rugpjūčio 27 d. imantis kyšį buvo sučiuptas miesto milicijos viršininkas O. Makucha, o mėnesio viduryje miestiečiai, pritariantys M. Saakašvilio reformoms, slapta nufilmavo mokestį už „stogą“ iš prekybininkų renkantį milicijos leitenantą. Abu jie nedelsiant buvo atleisti.

Plataus atgarsio, ypač Rusijoje, sulaukė ir M. Saakašvilio sprendimas paskirti buvusio žinomo Rusijos opozicijos veikėjo, ekonomisto, laikinai ėjusio vyriausybės vadovo pareigas, Jegoro Gaidaro dukterį Mariją savo pavaduotoja socialiniams reikalams. Užimdama šį postą Marija Gaidar turėjo atsisakyti Rusijos pilietybės ir, kaip ir M. Saakašvilis, priimti Ukrainos pilietybę.

Tokia aktyvi ir nemaža dalimi bekompromisė M. Saakašvilio veikla, aišku, visuomenėje negalėjo likti be atgarsio: kai kas jam pritaria, tačiau nemaža dalis yra nepatenkinta jo reformomis. Būdinga tokios reakcijos išraiška – Odesos gyventojų parašų rinkimas, iš vienos pusės, kad Saakašvilis būtų atšauktas iš srities Valstybinės administracijos vadovo posto, iš kitos pusės – kad būtų paskirtas Ukrainos ministrų kabineto vadovu.

Kyla natūralus klausimas: ar M. Saakašviliui nėra grasinama tiesioginiu susidorojimu? Deja, taip. Vienas iš aktyviausių M. Saakašvilio priešininkų, jau minėtas oligarchas I. Kolomoiskis atvirai išvadino naująjį gubernatorių narkomanu ir „šunimi, kuris loja“, ir pareiškė, kad „tokius šunis užmigdo“.

Kaip grasinimą ar perspėjimą M. Saakašviliui reikėtų priimti ir naktį į rugsėjo 27 d. įvykdytą gana paslaptingą didelės galios sprogstamojo užtaiso susprogdinimą prie Ukrainos saugumo tarnybos (UST) Odesos srities valdybos pastato. Per šį sprogimą aukų išvengta, tačiau tiek pačiam valdybos pastatui, tiek aplinkiniams miesto pastatams padaryta nemaža nuostolių. Dėl užtaiso susprogdinimo tikslų egzistuoja nemaža versijų – nuo galimo keršto UST už jos veiklą iki Odesos „partizanų“ kovos, tačiau kelios versijos yra susijusios su M. Saakašvilio asmenybe. Viena iš jų – kad šis sprogimas įvykdytas M. Saakašvilio nurodymu siekiant į UST Odesos srities vadovo postą atsikviesti atstovą iš Gruzijos.

Nerimsta M. Saakašvilio priešai ne tik Odesoje, bet ir Rusijoje, kartais nusirisdami iki primityvaus gandų skleidimo. Įdomu, kad tuo užsiėmė net federalinis Rusijos televizijos kanalas NTV, rugsėjo vidury pranešęs naujieną, kad M. Saakašvilis Jungtinėse Valstijose turi meilužę, kuri anksčiau buvo vyras. Ir panašių primityvių „naujienų“ apie M. Saakašvilį Rusijos žiniasklaidoje netrūksta – kad ir priekaištas dėl to, kad per susitikimą su žurnalistais netikėtai suskambus Ukrainos himnui jis atsistojo ir tylėjo iki himno skambėjimo pabaigos.

Kaip matome, svarbiausiam Gruzijos „variagui“ Ukrainoje nėra lengva, tačiau jis nelinkęs sustoti savo pradėtų veiksmų pusiaukelėje. Kaip rašo vienas Ukrainos portalo censor.net.ua straipsnio komentatorius, kai kada susidaro įspūdis, jog „širdį dėl Ukrainos maudžia tik Saakašviliui“. Tad norisi palinkėti jam sėkmės šiame nelengvame ir atsakingame darbe.

* Variagai – vikingai, nuo IX amžiaus valdę rusų valstybę. Variagų vadas Riurikas pradėjo valdovų dinastiją, valdžiusią Kijevo Rusią, o vėliau Moskoviją iki XVII amžiaus.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 20)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras