Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Gruzijos „variagai“ Ukrainoje (II) (2)

Matas Jakaitis
2015 11 02

Pirmoje straipsnio dalyje buvo kalbama apie žinomiausią Gruzijos „variagą“ Ukrainoje – Michailą Saakašvilį. Šioje dalyje trumpai pasakojama apie dar du Gruzijos atstovus Ukrainos teisinės ir vykdomosios valdžios struktūrose.

Davidas Sakvarelidzė

Trisdešimt ketverių metų Davidas Sakvarelidzė – Ukrainos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas. Gali pasirodyti keista, kad toks jaunas kitos valstybės valdininkas skiriamas į tokias atsakingas pareigas, tačiau tai – dabartinės Ukrainos realybė.

Nors palyginti jaunas, D. Sakvarelidzė gali pasigirti geru išsilavinimu ir nemenka darbo teisėtvarkos institucijose patirtimi. Jis 2004 m. baigė studijas Tbilisio universiteto Teisės fakultete, prieš tai, 2001–2002 m., mokėsi politologijos Šv. Bonaventūro universitete Niujorke, o 2006–2007 m. tobulinosi Toijo Daigaku universiteto Itakuroje (Japonija) Municipalinio valdymo fakultete. 2003–2012 m. D. Sakvarelidzė dirbo įvairiose teisininko pareigose Gruzijos teisingumo ministerijoje, Prezidento administracijoje, Tbilisio miesto merijoje, buvo kelių Gruzijos rajonų ir Tbilisio miesto prokuroru. Paskutinis jo darbo prokuratūros sistemoje etapas (iki išrenkant į Gruzijos parlamentą 2012 m.) – Gruzijos vyriausiojo prokuroro pirmasis pavaduotojas.

Šių metų vasario 16 d. D. Sakvarelidzė prezidento įsaku paskiriamas Ukrainos generalinio prokuroro pavaduotoju. Dieną prieš tai, kaip ir M. Saakašvilio atveju, prezidento įsaku D. Sakvarelidzei buvo suteikta Ukrainos pilietybė. Be to, nuo rugsėjo 16 d. (praėjus maždaug pusmečiui po pirmojo paskyrimo) Ukrainos generalinis prokuroras Viktoras Šokinas paskyrė D. Sakvarelidzę Odesos srities vyriausiuoju prokuroru. Taigi, nuo tos dienos jis derina dvejas pareigas – Kijeve ir Odesoje.

Pagrindinė D. Sakvarelidzės funkcija Generalinėje prokuratūroje – jos sistemos reforma nuo žemiausio lygio pareigų iki atsakingiausių pareigūnų. Prieš imdamasis darbo D. Sakvarelidzė gana detaliai supažindino prokuratūros darbuotojus su tuo, kaip turės atrodyti visa Ukrainos prokuratūros sistema po reformavimo, ir gavo vyresnybės palaiminimą savo veiksmams. Jis nurodė, kad bus gerokai mažinamas tiek Generalinės prokuratūros, tiek jos padalinių srityse bei rajonuose darbuotojų skaičius, bus kuriamos trumpos, aiškios ir paprastos pareigybinės instrukcijos, o reforma nesitęs metų metus. Svarbiausias pokyčių ir reformų prokuratūros sistemoje tikslas – kova su Ukrainoje, kaip kadaise ir Gruzijoje, plačiai įsišaknijusia korupcija tiek pačios prokuratūros sistemoje, tiek valstybės valdymo ir kitose valstybinėse institucijose, kurias prokuratūra pagal įstatymus privalo prižiūrėti.

Kalbėdamas apie prokurorus kaip įgaliotus ginti visuomenės interesą asmenis, D. Sakvarelidzė nurodė, kad skirsto juos į tuos, kurie iš savo darbo pelnosi ir lobsta, ir į tuos, kurie tik pragyvena. Reformuojant sistemą bus atsisakoma pirmųjų: dabar Ukrainos prokuratūros sistemoje yra apie 19 tūkstančių darbuotojų, o po reformos jų turi likti 10 tūkstančių.

Toks ryškus darbuotojų skaičiaus mažinimas, be abejo, yra susijęs su numatomu prokuratūros struktūros keitimu: iš dabar Ukrainoje esančių 638 rajoninių prokuratūrų numatoma palikti 178, kai kurias naikinant, kai kurias sujungiant. Likusiems dirbti prokuratūros darbuotojams bus keliami kur kas didesni profesiniai, darbo skaidrumo ir moraliniai reikalavimai ir, be abejo, mažiausiai dvigubai didinami atlyginimai.

Tokie radikalūs D. Sakvarelidzės siūlomi prokuratūros sistemos pakeitimai, žinoma, sulaukė tiek kai kurių prokurorų bendruomenės atstovų, tiek politinių bei verslo struktūrų ir žiniasklaidos nepritarimo ar net atviro kai kurių asmenų pasipriešinimo. Tačiau D. Sakvarelidzė, gindamas savo poziciją, akcentuoja du svarbiausius argumentus: jis nėra renkamas politikas, nedirba oligarchams, neturi jokių kitų ambicijų – tik profesines. Todėl bet kuriuo atveju paklus savo vadovybės nurodymams, įskaitant ir galimą jo atleidimą iš darbo.

Nepatenkintiems naujojo generalinio prokuroro pavaduotojo veikla nepavykstant jo paveikti grasinimais, buvo bandyta prieiti prie jo iš kitos pusės – per kyšius. Kaip teigia pats D. Sakvarelidzė, prie korupcijos įpratusios Ukrainos oligarchų struktūros „norėjo paimti mane „išlaikymui“, siūlydamos 10 milijonų JAV dolerių kas mėnesį. Aš atsisakiau.“

Panašius kategoriškus, griežtą kovą su korupcionieriais žadančius pareiškimus D. Sakvarelidzė darė ir paskyrus jį Odesos srities vyriausiuoju prokuroru. Anot jo, pagrindinis Odesos prokuratūros „uždavinys – pagauti stambias žuvis ir gerokai jas pačirškinti“, o su „smulkesnėm žuvelėm“ didelių problemų neturėtų būti. Tokie pareiškimai vėl sulaukė tam tikrų sluoksnių nepasitenkinimo ir kritikos, srities žiniasklaidoje buvo surengta kampanija prieš „gruzinų įsigalėjimą Odesoje“, tačiau tai nepakeitė nei naujojo srities prokuroro, nei srities gubernatoriaus M. Saakašvilio nuostatų.

Kaip dar liepos mėnesį rašė keli Ukrainos laikraščiai, galimu pretendentu į Ukrainos generalinio prokuroro postą laikomas D. Sakvarelidzė. Žinoma, daug kas priklausys nuo to, kaip jam pavyks įgyvendinti prokuratūros reformą, ir nuo bendros politinės situacijos Ukrainoje. Tačiau pats „tariamas kandidatas“ į generalinius prokurorus yra pareiškęs, kad Ukrainos „generalinis prokuroras turi būti ukrainietis“ ir jis į tą postą nepretenduojąs. Ir vis dėlto Ukrainos generalinio prokuroro postą dėl amžiaus ir sveikatos būklės besirengiantis palikti Viktoras Šokinas vienu iš kandidatų į savo vietą laiko D. Sakvarelidzę. Tik neaišku, ar su tuo sutiks pats kandidatas ir ar tam pritars šalies politinis ir verslo elitas.

Eka Sguladzė

Jekaterina (Eka) Sguladzė – Ukrainos vidaus reikalų ministro pirmoji pavaduotoja. Tai, kad neturėdama 40 metų ji užėmė aukštas pareigas didelės valstybės vyriausybėje, nėra keista: būdama tik 27-erių ji tapo savo gimtosios Gruzijos vidaus reikalų ministro pavaduotoja, vėliau – pirmąja pavaduotoja, o vienu metu net ėjo ministrės pareigas (tarp kitko, vienu metu – ir Ukrainos vidaus reikalų ministrės).

Pagal išsilavinimą E. Sguladzė – žurnalistė tarptautininkė, baigusi Tbilisio universitetą, prieš tai vienus metus mokėsi Oklahomoje (JAV). Prieš tapdama ministro pavaduotoja ji dirbo tarptautinių organizacijų atstovybėse Gruzijoje, įvairiose pareigose šalies vyriausybėje, o tapusi viceministre aktyviai dalyvavo vykdant Vidaus reikalų ministerijos, ypač policijos, reformą. Pagrindinė problema ir didžiausias iššūkis E. Sguladzei tada buvo nuo viršaus iki apačios apvalyti ministerijos sistemą nuo nesąžiningų, korumpuotų darbuotojų. Ir ji su iššūkiu susidorojo: kaip rašoma tinklalapyje podrobnosti.ua, „Gruzijos VRM sistemą, ištisai pažeistą korupcijos, gydė kadrų „amputacijos“ būdu, o gydytojo skalpelis buvo moters rankose“.

2014 m. gruodžio 13 d. E. Sguladzei suteikiama Ukrainos pilietybė, o gruodžio 17 d. ji paskiriama pirmąja vidaus reikalų ministro pavaduotoja. Kad E. Sguladzė atsiduria Kijeve, iš dalies yra susiję su tuo, jog jos antrasis vyras, prancūzas kino režisierius ir buvęs M. Saakašvilio patarėjas Rapfaelis Glucksmanas (žinomo prancūzų filosofo Andre Glucksmano sūnus) aktyviai pritarė Maidano idėjoms, 2013–2014 m. žiemą praleido toje Kijevo aikštėje ir aktyviai dalyvavo Maidano veikloje.

Panašiai kaip D. Sakvarelidzei, E. Sguladzei buvo pavesta reformuoti Ukrainos vidaus reikalų ministerijos sistemos veiklą, didžiausią dėmesį skiriant svarbiausiai ministerijos struktūrai – policijai (tada dar milicijai) – reformuoti. E. Sguladzė šią reformą pradėjo nuo labiausiai eilinių gyventojų pastebimo ir dažniausiai korupcija kaltinamo policijos padalinio – kelių patrulinės tarnybos.

Pirmiausia buvo pradėta keisti Kijevo patrulių tarnyba: po gana negailestingos ir griežtos atrankos iš senosios tarnybos pašalinta didesnė dalis darbuotojų ir sukurta beveik nauja sostinės patrulių tarnyba. Nauja – pradedant nuo naujai apmokytų ar permokytų darbuotojų (dauguma – jaunų), naujos uniformos, naujų tarnybos mašinų „Toyota Prius“ (didesnė dalis jų gauta kaip Japonijos parama Ukrainai pagal Kioto protokolo taikymo programą) ir naujų nuostatų, viceministrės išsakytų pareigūnams: „Jūs nebūsite baudžiamoji tarnyba. Jūs turėsite padėti žmonėms.“

Patrulių tarnybos reforma, liepos mėnesį pradėta įgyvendinti sostinėje, sėkmingai skinasi kelią kituose Ukrainos regionuose – Lvove, Černigove, Ivano Frankivske, Charkove, Dniepropetrovske ir kitur. Tačiau vien patrulių tarnybos reforma neapsiribojama – tobulinama ir kitų policijos padalinių veikla. Dalyvaudama 12-oje „Europinės Jaltos strategijos“ konferencijoje, apie naujuosius policininkus E. Sguladzė sakė: „Jie – ne tik paprasti policininkai, ne tik šaunūs vaikinai. Kiekviename mieste jie jau atskleidė ir išaiškino 3–4 kartus daugiau nusikaltimų.“ Ir tai, anot jos, yra puiki alternatyva senajai milicijos sistemai.

Be abejo, aktyvi E. Sguladzės veikla reformuojant Ukrainos VRM struktūras sulaukia ir visuomenės pritarimo, ir kritikos. Apie galimus asmeninius grasinimus viceministrei ar jos šeimai nepavyko rasti duomenų, tačiau Ukrainoje tapo populiarus posakis apie ją, kažkada išsakytas buvusio Gruzijos policijos generolo: ji yra „negailestingas senosios sistemos kileris (žudikas) vaikišku veidu“. Tačiau pati E. Sguladzė, kalbėdama apie veiklą reformuojant Ukrainos VRM, teigia: „Aš norėčiau, kad Ukraina didžiuotųsi reforma, nes nedaugelis pereinamojo laikotarpio šalių randa savyje jėgų tai padaryti.“ O Ukraina tai daro!

Vietoje išvadų

Šiame straipsnyje trumpai aprašyta tik trijų Gruzijos „variagų“ Ukrainoje veikla. Be abejo, jų ten yra daugiau. Viena iš senųjų Rusios legendų teigia, kad senovės rusai, nesutardami tarpusavyje dėl žemės ir turtų, variagus į Didįjį Naugardą pakvietė tam, kad jie juos valdytų „pagal protą ir sąžinę“. Vėliau karingieji variagai nukariavo Kijevą, susiliejo su vietiniais slavais ir sutvirtino Kijevo Rusios valstybės galią. Taigi gal ir naujieji „variagai“ padės kijeviečiams stiprinti savo valstybės galią? Tarp jų yra ir lietuvių – be jau minėto ekonomikos ministro A. Abromavičiaus, prezidento P. Porošenkos patarėjais dirba buvęs Lietuvos premjeras A. Kubilius, buvęs prezidentės D. Grybauskaitės patarėjas ekonomikos klausimais N. Udrėnas ir keletas kitų.

Nereikėtų tikėtis, kad „variagų“ patirtis ir pagalba galėtų būti lemiamu veiksniu Ukrainai siekiant tapti tikra europietiška valstybe. Šalis turi išspręsti labai daug problemų, iš kurių svarbiausia – nutraukti kaimyninės valstybės jai primestą karą. Viskas priklausys nuo tautos, visų šalies žmonių valios, siekių, jų pasiryžimo artėti prie europietiškų politikos, ekonomikos, visuomeninio gyvenimo standartų. Jeigu tai įvyks, prie to bus prisidėję ir Gruzijos „variagai“.

Tik ar galima Ukrainos sėkmė netaps smūgiu V. Putinui, jo autoritarinei politikai? Jis Ukrainą yra išvadinęs „pusiau valstybe“, „taip ir netapusia valstybe“, „Vakarų vasale“ ir pan., o iš Ukrainos valdžios struktūrose dirbančių užsieniečių (dabar – jau Ukrainos piliečių) šaiposi atvirai. Tačiau jei Ukrainai pavyks įgyvendinti reformas, įveikti korupciją, pertvarkyti šalies politinę ir ekonominę sistemą, tai bus „blogas“ pavyzdys galvojančiai Rusijos piliečių daliai ir kartu – didelis smūgis V. Putinui ir Rusijai.

Ir pabaigai. Kaip teko girdėti iš neseniai po Gruziją važinėjusios buvusios bendradarbės, dauguma gruzinų gailisi, kad jų valdžioje nebėra M. Saakašvilio: jis sumažino korupciją policijoje, sveikatos apsaugos sistemoje, sutvarkė kelius, suvaržė oligarchų siautėjimą. Į klausimą, kodėl vis dėlto per rinkimus jie jį nušalino, atsakė, kad atvyko emisarai iš Rusijos su milžiniškais pinigais, išvystė agresyvią propagandą, radusią atgarsį tarp ne itin sąmoningų piliečių, ir dabar gruzinai vėl turi tai, ką turėjo: nusikalstamumą ir kyšius policijoje bei ligoninėse, oligarchų siautėjimą, padidėjusį nedarbą ir daugybę Rusijos TV programų.

Ar tai mums neprimena kai kurių mūsų rinkimų, ir ypač referendumo dėl Visagino atominės elektrinės statybos, rezultatų?

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras